Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka. Halelio psalmių ciklas apima šešias … [Skaityti toliau…]
Jėzaus laikais, I a. Palestinoje, žmonių mityba buvo paprasta, tačiau įvairi, atspindinti regiono klimatą, žemės ūkio galimybes ir religinius papročius. Maistas buvo glaudžiai susijęs su tuo, ką galima buvo užauginti ar pagauti Viduržemio jūros regione, ypač Galilėjoje, Judėjoje ir aplinkinėse teritorijose. Palestinos klimatas ir derlingos žemės lėmė, kad pagrindiniai maisto šaltiniai buvo grūdai, daržovės, vaisiai, … [Skaityti toliau…]
Kai krikščioniškuose meno kūriniuose matome Jėzų, einantį į Golgotą su didžiuliu kryžiumi ant pečių, gali kilti klausimas: ar istorinis Jėzus iš Nazareto iš tiesų nešė visą kryžių vienas, kaip dažnai vaizduojama? Evangelijos pateikia kiek kitokį vaizdą – jos mini, kad Jėzui pakeliui padėjo Simonas Kirenietis – tačiau kartu pabrėžia paties Jėzaus pasiryžimą priimti kryžiaus naštą. … [Skaityti toliau…]
Ar žudyti tylias būtybes yra nuodėmė? Kai žmogus žudo gyvūną, kuris negali nei šauktis, nei gintis, – ar tai tik techninis veiksmas? Ar tai nėra lūžio taškas sąžinei, kuri išmoksta tylėti? Kodėl žmogui taip lengva be jokios emocijos užmušti krevetę, žuvį, sraigę, vabalą? Kodėl kai kurie žmonės net negali užmušti vabzdžio, o kiti gali šypsodamiesi … [Skaityti toliau…]
„Jei kas nors man įrodytų, kad Kristus yra už tiesos ribų, ir iš tiesų taip būtų, kad tiesa ne su Kristumi, tuomet labiau norėčiau likti su Kristumi nei su tiesa“. Šie garsūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai drąsiai skamba ir šiandien. Jie kelia provokuojantį klausimą: ką reiškia rinktis Kristų vietoj „abstrakčios“ tiesos? Argi tiesa ir Kristus galėtų … [Skaityti toliau…]
Kai žvelgiame į savo augintinių akis, dažnai kyla klausimas: ar jie tikrai turi kažką daugiau, nei instinktą? Ar gyvūnai jaučia, mąsto, ar jie suvokia pasaulį taip, kaip mes – tik galbūt kitaip? Viduramžių mistikė Hildegarda iš Bingeno, viena drąsiausių savo laikmečio mąstytojų, siūlo nepaprastai intriguojančią mintį: gyvūnai turi „proto šviesą“. Kas tai per šviesa – … [Skaityti toliau…]
Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kas ką sukūrė – žmogus Dievą ar Dievas žmogų?“ yra tarsi du veidrodžiai, pastatyti vienas priešais kitą. Viename veidrodyje – Ludwigas Feuerbachas, teigiantis, kad žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą. Kitame – krikščionių tradicija (remiantis Pradžios knyga), tvirtinanti, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Ši frazė verčia visą mūsų pasaulėžiūrą aukštyn kojomis. Tai … [Skaityti toliau…]
Ar religija tėra išgalvotas vaistas prieš egzistencinę paniką? XIX a. mąstytojai kaip Ludwigas Feuerbachas ir Karlas Marksas manė būtent taip. Feuerbachas rašė, kad „žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą“ – o ne atvirkščiai. Dievas, anot jo, tėra žmogaus vilties projekcija, išdidintas mūsų troškimas būti mylimais, amžinais, reikšmingais. Kai žmogus nebegali pakelti savo trapumo, jis sukuria … [Skaityti toliau…]
Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]