Šitas klausimas dažnai iškyla ne iš smalsumo, o iš skaudžios patirties ar nuoširdaus nusivylimo. Istorija pilna pavyzdžių: Kryžiaus žygiai, religiniai persekiojimai, teroro aktai, sprogimai, kovos tarp sektų. Visa tai byloja viena – žmonės žudo vieni kitus Dievo vardu. Ir tada kyla labai žmogiškas klausimas: jei religija kalba apie meilę, kodėl ji sukelia tiek neapykantos? Pirmiausia … [Skaityti toliau…]
Visų Šventasis Valdove, tu leidai mums, nusidėjėliams ir nevertiems tarnams, tarnauti prie tavo šventojo altoriaus – ne dėl mūsų teisumo, bet dėl tavo gailestingumo ir dosnios meilės. Drąsiai artindamiesi prie tavo altoriaus, mes aukojame tau tavo Kristaus Kūną ir Kraują, prašydami, kad tavo Šventoji Dvasia nužengtų ant mūsų ir ant šių atnašų, ir padarytų šią … [Skaityti toliau…]
Dar nuo senovės žmonės ieškojo vieno stebuklingo vaisto, kuris galėtų išgydyti visas ligas. Senovės graikai tai vadino panacėja – vardas kilęs nuo Panakejos, Asklepijo dukros, mitologinės gydymo deivės. Tačiau krikščioniškame mąstyme panacėjos idėja įgavo visai kitą atspalvį: tai jau ne vaistinė žolelė ar eliksyras, o žmogaus širdies troškimas būti pilnai išgydytam – ne tik kūnu, … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris ne visada garsiai ištariamas bažnyčioje, bet dažnai tyliai kirba žmogaus širdyje. Jį gali užduoti ne tik skeptikas ar netikintis, bet ir tikintis, kuris ilgisi atsakymo: ar Dievo meilė sąlyginė? Ar ji duodama tik tiems, kurie tiki, meldžiasi, seka Jo įstatymais? O kas, jei kažkas nuoširdžiai gyvena ieškodamas tiesos, bet neturi tikėjimo? Ar … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių, išgirdę žodį „Bažnyčia“, pagalvoja apie maldą, mišias, šventes, gal apie tylą ir žvakių šviesą. Bet Bažnyčios misija visada buvo daugiau nei tik pamaldos. Ji – ne tik apie sielos reikalus. Ji – ir apie duoną. Apie teisingumą. Apie žmogų, kuris stovi gatvės kampe su plastiko maišeliu, kuriame visas jo gyvenimas. Skurdas – ne … [Skaityti toliau…]
Kraujas – tai ne tik biologinė medžiaga, bet ir gilus dvasinis simbolis, per amžius skambantis religiniuose tekstuose, apeigose ir aukose. Jis žymi gyvybę, kaltę, atpirkimą, bendrystę ir kartais net dievišką bausmę. Biblijoje, Korane ir kitose religinėse tradicijose kraujas kalba stipriai – jis šaukiasi teisybės, byloja apie sandoras, ragina atsakomybę arba pažymi šventą auką. Kraujas laikomas … [Skaityti toliau…]
Sapnai Biblijoje yra galingas Dievo bendravimo su žmonėmis būdas, atskleidžiantis Jo valią, įspėjantis apie pavojus ar skelbiantis ateities įvykius. Nuo Jokūbo kopėčių regėjimo iki Juozapo įspėjimo bėgti į Egiptą, Dievas naudojo sapnus kaip tiesioginį kanalą, kad kalbėtų su patriarchais, pranašais ir paprastais žmonėmis. Šie sapnai buvo aiškūs, simboliniai arba reikalaujantys aiškinimo, tačiau visuomet nešė dieviškąją … [Skaityti toliau…]
Aukojimas Biblijoje yra pagrindinė tema, rodanti žmogaus santykį su Dievu, atgailą, dėkingumą ir pašventimą. Nuo gyvūnų, tokių kaip avys, balandžiai ar jaučiai, iki retų ir prieštaringų vaikų aukojimo atvejų, aukos turėjo įvairias formas ir tikslus. Mozės Įstatymas detaliai reglamentavo aukojimo tvarką, nurodydamas, kaip, kada ir kodėl aukoti, tačiau aukos egzistavo ir iki Įstatymo, kaip matyti … [Skaityti toliau…]
Gadaros kiaulių istorija, užrašyta trijose Evangelijose pagal Matą (8, 28–34), Morkų (5, 1–20) ir Luką (8, 26–39), yra dramatiškas Jėzaus stebuklas, atskleidžiantis Jo dieviškąją galią prieš piktąsias dvasias, gailestingumą kenčiantiems ir sudėtingą žmogaus reakciją į Jo veikimą. Šis įvykis, dažnai vadinamas „Gadaros apsėstojo išgydymu“, vyksta pagoniškoje Dekapolio teritorijoje prie Galilėjos ežero, kur Jėzus išvaro demonus … [Skaityti toliau…]
Marijos kelionė į Betliejų ant asilo yra įsimintina scena, susijusi su Jėzaus gimimu, nors Biblija tiesiogiai nemini, kad ji jojo ant asilo. Ši detalė kyla iš krikščioniškos tradicijos ir yra pagrįsta to meto Artimųjų Rytų kontekstu bei simboline asilo reikšme. Istorija apie Mariją, keliaujančią į Betliejų, atspindi nuolankumą, tikėjimą ir Dievo plano įgyvendinimą per paprastus … [Skaityti toliau…]