Pagarba tėvams (lot. pietas filialis) yra esminė dorybė krikščioniškoje moralinėje etikoje, pagrįsta dėkingumu ir meile tiems, kurie padovanojo vaikams gyvybę ir pasirūpino jų auklėjimu bei augimu. Ši pagarba kyla ne tik iš biologinio ryšio, bet ir iš dėkingumo už tėvų sunkų darbą, rūpestį, meilę ir aukas, kuriomis jie vaikams suteikė galimybę augti ne tik fiziškai, … [Skaityti toliau…]
Tinginystė, dažnai apibūdinama kaip tingėjimas, neveiklumas ar nenoras atlikti pareigas, yra laikoma rimta yda daugelyje religinių raštų ir tradicijų. Šventuosiuose raštuose tinginystė vertinama kaip blogis, kuris trukdo žmogui atlikti savo pareigas prieš Dievą, visuomenę ir save patį. Krikščioniškoje tradicijoje tinginystė dažnai yra siejama su moraliniu ir dvasiniu nuopuoliu. Tinginystė Šventajame Rašte: „Kada gi, tinginy, nustosi … [Skaityti toliau…]
Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ (2 Tes 3, 10). Ši mintis išryškina darbo vertę krikščioniškoje pasaulėžiūroje ir pabrėžia, kad darbas yra ne tik būtinybė, bet ir dvasinė pareiga, glaudžiai susijusi su Dievo kūrimo darbu ir žmogaus pašaukimu. 2 Tesalonikiečiams 3, 10 („Kas nenori dirbti, tenevalgo!“) pateikiama kaip raginimas aktyviai dalyvauti gyvenime, dirbti ir prisidėti prie bendrojo … [Skaityti toliau…]
Jėzų norėjo nužudyti kai kurie religiniai lyderiai, fariziejai, Erodo šalininkai ir Rašto aiškintojai dėl kelių pagrindinių priežasčių. Jėzaus mokymas, veikla ir Jo teiginiai kėlė grėsmę tiek jų religinei, tiek politinei valdžiai. Jo žodžiai ir veiksmai buvo vertinami kaip tiesioginis iššūkis nusistovėjusioms religinėms normoms bei socialinei tvarkai. Priežastys, kodėl norėjo nužudyti Jėzų: Mirties bausmė: Pagal Mozės … [Skaityti toliau…]
Su Jėzumi Įstatymas pasirodo nebe akmens plokštėse iškaltas, bet įrašytas „į širdį“ (Jer 31, 33). Ši mintis išreiškia esminį perėjimą nuo senosios Sandoros, pagrįstos išoriniais įstatymais, į naująją Sandorą, kurią atnešė Jėzus Kristus ir kuri yra įrašyta žmonių širdyse. Šis pokytis simbolizuoja, kad krikščionybėje svarbiausias ne tikslus išorinių taisyklių laikymasis, bet vidinis atsidavimas Dievui, meilė … [Skaityti toliau…]
Dievas laimina tuos, kurie padeda vargšams, ir smerkia tuos, kurie nuo jų nusigręžia: Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. Šis tekstas pabrėžia Dievo palaiminimą tiems, kurie padeda vargšams, ir parodo, kad pagalba vargstantiems yra esminė krikščioniško tikėjimo dalis. Jėzaus mokymas rodo, kad tikroji krikščioniška meilė ir atsidavimas Dievui atsispindi veiksmuose, kuriuos atliekame … [Skaityti toliau…]
Kontempliacija yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis. „Aš žiūriu į Jį, o Jis žiūri į mane“, – pasakė prieš tabernakulį besimeldžiantis vienas Arso kaimietis jo šventojo klebono laikais. Tas dėmesys Jėzui yra savojo „aš“ atsižadėjimas. Jėzaus žvilgsnis nuvalo širdį. Jo šviesa apšviečia mūsų širdies akis ir moko viską matyti Jo tiesos ir užuojautos visiems žmonėms … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje teologijoje Jėzaus auka „už viso pasaulio nuodėmes“ yra esminė tiesa, susijusi su Jėzaus Kristaus mirtimi ant kryžiaus, per kurią Jis atpirko žmoniją nuo nuodėmių. Ši auka laikoma Dievo plano dalimi išgelbėti žmoniją ir atkurti nutrūkusį santykį tarp Dievo ir žmogaus. Teologinė prasmė: Simbolinė aukos reikšmė: Ką reiškia ši auka tikintiesiems? Jėzaus auka „už viso … [Skaityti toliau…]
Nužengimas į pragarus yra viena iš krikščioniškosios teologijos dalių, kuri minima Tikėjimo simbolyje (Apaštalų tikėjimo išpažinime) ir susijusi su Jėzaus Kristaus mirtimi bei prisikėlimu. Šis įvykis atskleidžia, kad po savo mirties ant kryžiaus Kristus nusileido į pragarą (arba į mirties karalystę, kuri Biblijoje vadinama „šeolu“), kad išlaisvintų teisiuosius, laukusius išgelbėjimo. Krikščioniškoji teologija apie „nužengimą į … [Skaityti toliau…]
Pranašo Izaijo 25:6–26:6 aprašomas Dievo pažadas sunaikinti mirtį ir suteikti žmonėms amžinąją taiką. Šis tekstas turi gilią simbolinę ir pranašišką reikšmę, kuri dažnai interpretuojama tiek eschatologiniame (pasaulio pabaigos), tiek dvasiniame kontekste. „Mirtis bus sunaikinta“: „Žmonės gyvens taikoje“: Ši pranašystė reiškia galutinę pergalę prieš mirtį ir amžinąją taiką Dievo karalystėje, kurioje nebeliks skausmo, ašarų ir kančių.