Šitas klausimas toks senas kaip pats žmogus. Ir toks asmeniškas, kad nei viena teorija, nei vienas teologinis traktatas negali jo iki galo užpildyti. Nes kai apie tai mąstai ne teoriškai, o stovėdamas prie artimo žmogaus karsto, ar gulėdamas ligoninėje, kur viskas gali baigtis, žodžiai įgyja kitą svorį. Religijos kalba apie amžinybę. Krikščionybėje – tai gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Tailandas yra viena iš labiausiai budizmo įtakotų šalių pasaulyje. Religinė tradicija čia siekia daugelį amžių ir yra glaudžiai susijusi su kasdieniu gyvenimu, kultūra bei visuomenės struktūra. Tikėjimo šaknys formavosi veikiamos skirtingų religinių srovių, tačiau būtent budizmas tapo dominuojančiu tikėjimu, kuris iki šiol išlaiko reikšmingą vaidmenį. Ankstyvaisiais amžiais į Tailandą pateko induizmas ir animizmas. Šie tikėjimai … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo apie klausymąsi, bet iš tiesų jis apie daug daugiau. Apie jautrumą. Apie gebėjimą būti su kitu žmogumi ne tik žodžiais, bet ir tylomis. Apie tikrą ryšį. Klausytis – tai ne tik išgirsti kalbą. Tikras klausymasis yra meno forma. O viena svarbiausių jos dalių – gebėjimas išgirsti tai, kas … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje frazė „Velnias tave neša“ dažnai vartojama kaip spontaniška reakcija, kai žmogus nenori, kad kitas kažkur eitų ar darytų kažką pavojingo. Ji išreiškia susirūpinimą, pyktį ar net bejėgiškumą sulaikyti kitą nuo, jo manymu, kvailo poelgio. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis? Ar jis tik emocinis šūksnis, ar jame slypi … [Skaityti toliau…]
Japonijos religijos istorija pasižymi unikaliu dviejų pagrindinių tikėjimų – šintoizmo ir budizmo – sugyvenimu bei jų įtaka kultūrai, tradicijoms ir visuomenės pasaulėžiūrai. Religija čia niekada nebuvo suprantama vien tik kaip dvasinis įsipareigojimas – ji tapo būdu išreikšti ryšį su gamta, protėviais ir kasdienio gyvenimo harmonija. Šintoizmas yra seniausia Japonijoje susiformavusi religija, pagrįsta vietinių dievybių, vadinamų … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas vis dažniau skamba ne tik tarp ieškančių žmonių, bet ir tarp tų, kurie jau kažkada tikėjo, bet kažkas pasikeitė. Gal skaudino kunigas. Gal atgrasė formalumas. Gal tiesiog Bažnyčios vaizdas, kurį matai viešoje erdvėje, nesutampa su tuo Dievu, kurį jautė širdis. Ir tada kyla natūralus klausimas: ar galima tikėti Dievu, bet netikėti Bažnyčia? Jei … [Skaityti toliau…]
Kinija nuo seniausių laikų buvo dvasinių ir filosofinių mokymų lopšys, kur įvairios religijos ir tikėjimai formavo visuomenės pasaulėžiūrą. Skirtingos tradicijos susiliejo, papildė viena kitą ir darė įtaką šalies kultūrai bei valdymui. Ankstyviausi religijos pėdsakai Kinijoje siekia neolito laikus, kai žmonės garbino gamtos reiškinius, dvasių pasaulį ir protėvius. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės gali daryti įtaką gyvųjų … [Skaityti toliau…]
Antikristo scenarijaus dalis ar pasaulio pertvarkymo planas? „Didžiojo Perkrovimo“ (angl. The Great Reset) idėja pastaraisiais metais tapo viena kontroversiškiausių diskusijų temų tiek religiniuose, tiek pasaulietiniuose sluoksniuose. Daugelis mano, kad šis ekonomikos, politikos ir visuomenės transformacijos projektas slepia užuominas apie ateities pasaulinę tvarką, įgyvendinamą technokratų, politinių lyderių ar galingų finansininkų. Krikščioniškame kontekste formuojasi interpretacija, jog „Didysis … [Skaityti toliau…]
Septynių tūkstantmečių teorija – tai viena iš krikščioniškosios teologijos krypties sampratų, aiškinančių žmonijos istorijos trukmę bei Dievo išganomojo plano eigą. Pagal šį požiūrį, Biblijoje minima kūrimo savaitė (Pradžios knyga 1) tarsi užmena, jog kiekviena kūrimo diena simbolizuoja tūkstantį žmonijos metų, suteikdama bendrą septynių tūkstantmečių trukmę iki galutinio išganymo. Nors pati teorija nėra oficialiai patvirtinta jokioje … [Skaityti toliau…]
Septyni geri darbai sielai yra krikščioniškojo gailestingumo išraiška, nukreipta į žmogaus dvasinę gerovę. Šie darbai skatina rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela – tiek savo, tiek kitų. Štai ką jie reiškia: Šie geri darbai sielai yra neatsiejama dvasinės brandos dalis, skatinanti krikščionis rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais, dalytis dvasine meile, išmintimi ir … [Skaityti toliau…]