Šventųjų kankinių diena yra viena iš krikščioniškų švenčių, skirtų atminti tikėjimo kankinius, kurie dėl savo ištikimybės Kristui patyrė persekiojimus ir žiaurią mirtį. Ši diena nėra susijusi su viena konkrečia data, tačiau įvairiose krikščioniškose tradicijose ji minima skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, Katalikų Bažnyčioje lapkričio 1 d. švenčiami visi šventieji, įskaitant kankinius, o spalio 28 d. minimi pirmieji … [Skaityti toliau…]
Atvelykis – tai krikščioniškosios tradicijos šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Ši diena dar vadinama „Baltojo sekmadienio“ vardu arba „Mažosiomis Velykomis“. Tai yra savotiškas Velykų šventės tęsinys, pabrėžiantis prisikėlimo džiaugsmą, bendruomenės vienybę ir Dievo gailestingumą. Atvelykio ištakos siejamos su ankstyvąja Bažnyčios tradicija, kai per Velykų laikotarpį buvo krikštijami katechumenai – tie, kurie ruošėsi tapti krikščionimis. … [Skaityti toliau…]
Alkas – tai ikikrikščioniškoji lietuvių šventvietė, kurioje vyko religinės apeigos ir buvo garbinami dievai bei protėvių dvasios. Šios šventvietės buvo esminė baltų religinės kultūros dalis, atspindėjusi jų pasaulėžiūrą, santykį su gamta ir dieviškumu. Alkas buvo laikomas šventa vieta, kurią žmonės gerbė ir naudojo tik dvasiniams tikslams, vengdami bet kokios kasdienės veiklos. Paprastai alkai buvo įrengiami … [Skaityti toliau…]
Velykų šventės data yra viena iš svarbiausių krikščionių tradicijų, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Tačiau šios datos nustatymas buvo ilgo teologinio, astronominio ir liturginio proceso rezultatas, kuriame dalyvavo ankstyvoji Bažnyčia. Poreikis suderinti Velykų datą kilo dėl skirtingų krikščionių bendruomenių praktikų, kurios šventė Velykas skirtingomis dienomis. Šis nesuderinamumas kėlė įtampą ir trukdė Bažnyčiai veikti kaip vieningai … [Skaityti toliau…]
Obuoliniai atlaidai yra tradicinė religinė šventė, švenčiama įvairiose Lietuvos vietose, dažniausiai rudenį, kai nuimamas obuolių derlius. Šie atlaidai yra siejami su derliaus švente ir padėka Dievui už metų vaisius, ypatingai obuolius. Nors pati šventė yra susijusi su agrarine kultūra, ji taip pat turi gilias religines šaknis, kuriose atsispindi krikščioniškas dėkingumas Dievui už gamtos dovanas. Obuolinių … [Skaityti toliau…]
Krishna Janmashtami, dar vadinama Gokulashtami, yra viena svarbiausių induistų švenčių, skirta dievo Krišnos gimimo minėjimui. Krišna, laikomas dievo Višnu aštuntuoju įsikūnijimu (avatara), yra vienas mylimiausių ir garbingiausių dievų induizme. Šventė švenčiama visame pasaulyje su dideliu džiaugsmu ir atsidavimu, ypač Indijoje ir Nepale. Ji žymi Krišnos gimimą, kuris, pagal induistų tradiciją, įvyko Dvapara jugoje, apie 5000 … [Skaityti toliau…]
Maha Šivaratri yra viena svarbiausių induistų švenčių, skirta dievo Šivos garbinimui. Tai ypatinga naktis, pažyminti ne tik Šivos kaip naikinimo ir atsinaujinimo dievo galią, bet ir dvasinio tobulėjimo, atgailos bei asmeninio atsinaujinimo laiką. Maha Šivaratri pažodžiui reiškia „Didžioji Šivos naktis“ ir yra švenčiama per mėnulio kalendoriaus Phalguna mėnesį (vasarį arba kovą), kai būna jaunatis. Ši … [Skaityti toliau…]
Navaratri yra devynių dienų trukmės šventė, skirta induizmo deivei Durgai, kuri simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Ši šventė ypatingai svarbi induistams, nes per devynias dienas garbinamos įvairios deivės Durga formos, atspindinčios jos skirtingus aspektus – gailestingumą, jėgą, išmintį ir gėrio triumfą. Navaratri švenčiama kelis kartus per metus, bet populiariausia yra rudens Navaratri, kuri vyksta rugsėjo … [Skaityti toliau…]
Diwali, dar žinomas kaip Šviesos festivalis, yra viena iš svarbiausių ir plačiausiai švenčiamų švenčių Indijoje ir visoje Pietų Azijoje. Ši penkias dienas trunkanti šventė simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį, šviesos pergalę prieš tamsą, o žinios pergalę prieš nežinojimą. Diwali šventimas siejamas su įvairiomis mitologinėmis istorijomis ir turi skirtingas reikšmes skirtingose religijose, tačiau pagrindinė šventės esmė … [Skaityti toliau…]
Pavarana yra svarbi budistinė šventė, kuri pažymi trijų mėnesių trukmės lietaus sezono meditacinio laikotarpio, vadinamo „Vassa“, pabaigą. Vassa yra intensyvaus dvasinio susikaupimo ir meditacijos laikotarpis budistų vienuoliams, per kurį jie atsiskiria nuo išorinio pasaulio ir sutelkia dėmesį į vidinį tobulėjimą, dvasines praktikas ir mokymų gilinimą. Pavarana šventė vyksta per pilnatį septintąjį mėnulio mėnesį, kuris paprastai … [Skaityti toliau…]