Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Analojus – tai stačiatikių liturginis reikmuo, dažniausiai naudojamas per pamaldas. Šis pultas turi gilią simbolinę ir praktinę reikšmę stačiatikių bažnyčios tradicijoje. Jis paprastai statomas navos priekyje, matomoje vietoje, kad padėtų tikintiesiems susitelkti į maldą ir kontempliaciją. Ant analojaus per pamaldas dedamas Šventasis Raštas, kryžius, ikonos arba kiti šventi simboliai, atspindintys dienos šventę ar liturginę temą. … [Skaityti toliau…]
Sufraganas – tai terminas, vartojamas krikščionių Bažnyčios hierarchijoje, apibūdinantis vyskupą, kuris yra pavaldus aukštesnio rango dvasininkui, paprastai metropolitui ar arkivyskupui. Sufraganas veikia kaip vyskupijos vadovas, tačiau priklauso didesnei bažnytinei provincijai ir yra jos dalis. Šis terminas plačiai vartojamas Romos Katalikų Bažnyčioje, Rytų Ortodoksų Bažnyčioje ir kai kuriose protestantiškose denominacijose. Žodis „sufraganas“ kilęs iš lotynų kalbos … [Skaityti toliau…]
Arijonizmas – tai krikščionybės srovė, atsiradusi 4 amžiuje ir pavadinta pagal jos pagrindinį skelbėją, Aleksandrijos dvasininką Arijų. Šis mokymas kėlė teologinius ginčus ir turėjo didelę įtaką ankstyvajai krikščionių Bažnyčiai. Arijonizmas išsiskyrė savo požiūriu į Kristaus prigimtį ir santykį su Dievu Tėvu, kas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis buvo pripažintas erezija. Arijonizmas teigė, kad Kristus … [Skaityti toliau…]
Adamitai ir adamijonai buvo ankstyvosios krikščionybės sektos, atsiradusios 2 a. Šiaurės Afrikoje. Šios grupės išsiskyrė iš kitų dėl savo netradicinio požiūrio į moralės normas, žmogaus prigimtį ir tikėjimą grįžimu į pirminį žmogaus nekaltumą. Jos turėjo unikalią interpretaciją apie Adomo ir Ievos gyvenimą prieš nuopuolį ir siekė sugrįžti į tokį dvasinį ir fizinį būvį, kuris, jų … [Skaityti toliau…]
Religijoje „liustracija“ dažniausiai siejama su dvasinio apsivalymo ir moralinio atgailavimo sąvokomis. Ji gali būti suprantama kaip procesas, kurio metu žmogus siekia išsivaduoti iš nuodėmių naštos, pasiekti dvasinį tyrumą ir artumą Dievui. Ši idėja glaudžiai siejasi su įvairiais religiniais ritualais ir praktika, kurie simbolizuoja apsivalymą ir atgailą. Senojo Testamento laikais liustracijos idėja buvo atspindėta daugybėje ritualų, … [Skaityti toliau…]
Alvai skandinavų mitologijoje – paslaptingos būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet likdamos nematomos žmonėms. Tai dvasinės esybės, kurios egzistuoja greta mūsų pasaulio, bet dažniausiai nepastebimos. Skandinavų mitologijoje jos yra tarsi ribos tarp fizinės ir dvasinės realybės simbolis, primenantis apie pasaulio paslaptingumą ir neregimąją tikrovės pusę. Alvų aprašymai dažnai sutelkiami į jų subtilumą ir gebėjimą pasirodyti tik … [Skaityti toliau…]
Agapė – tai unikalus meilės išreiškimas, kurį pirmieji krikščionys praktikavo kaip bendruomeninę šventę, siekdami suartinti žmones su Dievu ir vienus su kitais. Ši sąvoka kyla iš graikų kalbos, kurioje žodis agapē reiškia meilę, tačiau tai nėra paprastas emocinis jausmas. Tai labiau meilės būdas, kuriame dominuoja atsidavimas, rūpestis ir dieviškumo dvasia. Agapė neapsiriboja tik individualiu santykiu, … [Skaityti toliau…]
Glorija – tai liturginis arba meninis elementas, kuris simbolizuoja dieviškąją šlovę, švytėjimą ir šventumo išaukštinimą. Šis terminas kyla iš lotyniško žodžio „gloria“, reiškiančio „šlovė“. Glorija dažnai naudojama sakraliniame mene, architektūroje ir liturgijoje kaip išraiška Dievo didybės ir Jo garbės, atskleidžiamos per šviesą, spindulius, angelų figūras arba kitus simbolius. Sakraliniame mene glorija dažnai vaizduojama kaip šviesos … [Skaityti toliau…]
Pentaptikas yra meno kūrinys, sudarytas iš penkių atskirų, tačiau tarpusavyje susijusių dalių. Ši forma yra panaši į triptiką, tačiau turi dvi papildomas šonines dalis. Centrinė dalis paprastai yra didžiausia ir dominuojanti, o keturios šoninės – mažesnės, skirtos papildomiems simboliams, šventųjų atvaizdams arba pasakojimo išplėtimui. Pentaptikai, kaip ir triptikai, dažnai yra naudojami religinio meno kūriniuose, ypač … [Skaityti toliau…]
Triptikas yra meno kūrinys, dažniausiai religinio pobūdžio, sudarytas iš trijų dalių. Jis tradiciškai naudojamas kaip altoriaus dekoracija, kurio centrinė dalis paprastai yra didžiausia, o dvi šoninės dalys mažesnės ir kartais judančios, kad galėtų uždengti arba atidengti centrinį vaizdą. Triptikų meninė ir simbolinė reikšmė yra itin svarbi krikščioniškoje tradicijoje, nes jie padeda perteikti dvasines tiesas ir … [Skaityti toliau…]