Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Atlantas – tai viena iš svarbiausių figūrų graikų mitologijoje, žinomas kaip milžinas (titanas), kuriam buvo pavesta laikyti dangų ant savo pečių. Jo vardas tapo amžino stiprybės, kančios ir ištvermės simboliu. Atlanto istorija apima daugybę mitologinių pasakojimų ir skirtingų interpretacijų, tačiau pagrindinė jo reikšmė susijusi su dangaus ir žemės ribų palaikymu. Atlanto tėvai buvo titanas Japetas … [Skaityti toliau…]
Altaristas – tai katalikų kunigas, kuris dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių nebegali pilnai atlikti pastoracinio darbo. Šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti emeritui – kunigui, pasitraukusiam iš aktyvios parapinės tarnystės, tačiau išlaikančiam savo kunigystės šventimus ir atliekant tam tikras liturgines funkcijas. Altaristai paprastai padeda parapijose ar bažnyčiose, kur reikia kunigo pagalbos aukoti Šventąsias Mišias, … [Skaityti toliau…]
Argonautai – tai graikų mitologijoje žinomi didvyriai, kurie, vadovaujami Jasono, leidosi į pavojingą kelionę ieškoti auksinio vilnos kailio. Šis mitas yra viena garsiausių senovės Graikijos epinių istorijų, pasakojanti apie narsą, draugystę, išdavystę ir žmogaus ryžtą siekiant tikslo. Argonautų vardas kildinamas iš jų laivo, vadinamo „Argu“, o jo pavadinimas reiškia „greitas“ arba „blizgantis“. Laivą pastatė garsus … [Skaityti toliau…]
Asasinai – tai izmailitų sekta, susiformavusi XI amžiaus pabaigoje Irane. Jos įkūrėju laikomas Hasanas ibn as Sabbahas, charizmatiškas lyderis, kuris savo veikla pakeitė regiono politinį ir religinį peizažą. Ši grupė išgarsėjo ne tik dėl savo mistinių pažiūrų, bet ir dėl itin efektyvios politinės strategijos, kuri apėmė tikslinius politinių priešų pašalinimus – veiksmus, kurie vėliau tapo … [Skaityti toliau…]
Apostolikai – tai krikščionių sekta, veikusi III–IV amžiuje Mažojoje Azijoje. Jie išsiskyrė radikaliomis idėjomis ir griežtu gyvenimo būdu, siekdami atkurti ankstyvosios apaštalinės Bažnyčios idealus. Apostolikų mokymas buvo paremtas asketizmu, savanorišku skurdo pasirinkimu ir visišku atsisakymu pasaulietinio gyvenimo malonumų bei turto. Apostolikai tikėjo, kad tikrieji Kristaus sekėjai turėtų gyventi pagal apaštalų pavyzdį – paprastai, nusižeminusiai ir … [Skaityti toliau…]
Atžindai, dar vadinami atžinduliais, senovės lietuvių tikėjime buvo žmonės, kuriems priskirta mistinė galia kenkti kitiems savo žvilgsniu, vadinamosiomis „blogomis akimis“. Šis įsitikinimas buvo giliai įsišaknijęs baltų pasaulėžiūroje ir liaudies tradicijose, kur daug dėmesio buvo skiriama ne tik matomai, bet ir nematomai pasaulio sandarai. Manoma, kad atžindai galėjo būti tiek sąmoningi, tiek nesąmoningi savo galios nešėjai. … [Skaityti toliau…]
Asgardas – tai skandinavų mitologijoje vienas iš devynių pasaulių, kuris laikomas dievų buveine. Jame gyvena pagrindiniai dievai, vadinami asais, kurie vadovauja pasauliui ir prižiūri jo tvarką. Asgardas yra aprašomas kaip dangiškoji tvirtovė, iškilusi virš kitų pasaulių, į kurią patekti galima tik per Bifröstą – stebuklingą vaivorykštės tiltą, jungiantį Asgardą su Midgardu, žmonių pasauliu. Asgardas skandinavų … [Skaityti toliau…]
Sakrariumas – tai ypatinga liturginė vieta arba įrenginys, naudojamas Katalikų Bažnyčioje ir kai kuriose kitose krikščionių tradicijose. Tai dažniausiai būna specialus praustuvės tipo indas arba kriauklė, įrengta zakristijoje, kuris skirtas šventiems skysčiams pašalinti taip, kad jie nepatektų į įprastą kanalizacijos sistemą. Sakrariumas yra tiesiogiai sujungtas su žeme, o ne su kanalizacija, nes tai užtikrina, kad … [Skaityti toliau…]
Anglokatalikybė yra krikščionybės tradicija, susiformavusi Anglijoje kaip judėjimas, siekiantis išlaikyti katalikiškas liturgines, teologines ir sakramentines praktikas Anglikonų Bažnyčios viduje. Ši tradicija kilo XIX amžiuje, Oksfordo judėjimo kontekste, kurio tikslas buvo sugrąžinti į Anglikonų Bažnyčią ankstyvosios Bažnyčios ir katalikybės tradicijas bei stiprinti krikščionišką dvasingumą. Anglokatalikybė pasižymi giliu dėmesiu sakramentų teikimui, liturgijos grožiui ir istorinėms krikščionybės šaknims. … [Skaityti toliau…]
R. I. P. (angl. Rest in Peace, liet. „Tegul ilsisi ramybėje“) yra frazė, naudojama krikščioniškame kontekste kaip malda ar palinkėjimas mirusiojo sielai. Šis posakis yra glaudžiai susijęs su krikščioniškosios tradicijos tikėjimu amžinuoju gyvenimu, sielos išganymu ir ramybe, kurią tikintieji tikisi pasiekti po mirties. Šios frazės šaknys randamos lotyniškoje maldos formoje – Requiescat in Pace, kas … [Skaityti toliau…]