Kas yra kas?

Egzorcizmas yra religinė praktika, kuria siekiama išvaryti blogąsias dvasias arba demonus, kurie, kaip manoma, užvaldė žmogaus kūną, protą ar sielą. Ši tradicija yra giliai įsišaknijusi tiek krikščionybėje, tiek kitose religijose, kuriose pabrėžiamas kova tarp gėrio ir blogio. Egzorcizmo veiksmai yra grindžiami tikėjimu, kad per maldą, šventųjų vardų šaukimu ir sakramentais galima atkurti asmens dvasinę laisvę … [Skaityti toliau…]

Kabala – tai mistinė judaizmo tradicija, kurios tikslas yra atskleisti žmogaus ir pasaulio prigimties esmę, leidžianti suvokti visatos slėpinius. Ši dvasinė sistema remiasi ne tik teoriniu mokymu, bet ir praktinėmis pratybomis, vedančiomis link vienybės su Dievu. Jos šaknys siekia senovės laikus, o jos idėjos yra išdėstytos tekstuose, tokiuose kaip Zoharas – viena iš pagrindinių kabalistinių … [Skaityti toliau…]

Biretas – tai katalikų dvasininkų galvos apdangalas, kuris yra tradicinė ir reikšminga liturginės aprangos dalis. Šis galvos apdangalas, dažnai kvadratinės formos su iškiliais kampais, simbolizuoja dvasininko pareigų rimtumą ir jo tarnystę Bažnyčiai. Bireto naudojimas turi gilias istorines šaknis ir siejamas su katalikų dvasininkų statusu bei liturginėmis funkcijomis. Biretas gaminamas iš juodos, violetinės arba raudonos spalvos … [Skaityti toliau…]

Primas – tai katalikų ir anglikonų Bažnyčiose naudojamas titulas, suteikiamas arkivyskupui ar vyskupui, turinčiam ypatingą autoritetą ir atsakomybę tam tikros šalies ar regiono dvasinėje ir administracinėje struktūroje. Šis titulas reiškia pirmumo ar pirmenybės poziciją, kuri dažnai siejama su tradicija, istorine reikšme ar bažnytine hierarchija. Katalikų Bažnyčioje primas paprastai yra arkivyskupas, kuris vadovauja tam tikrai bažnytinei … [Skaityti toliau…]

Animalizmas – tai filosofinė, meninė arba religinė sąvoka, susijusi su gyvūnų prigimties, jų vaidmens ir santykio su žmogumi išryškinimu. Ji gali būti suprantama keliais skirtingais aspektais, priklausomai nuo konteksto: Animalizmo reikšmė skiriasi priklausomai nuo to, ar jis analizuojamas filosofiniu, meniniu, religiniu ar etiniu požiūriu. Bendruoju atveju animalizmas primena, kad žmonės yra neatsiejama gamtos dalis ir … [Skaityti toliau…]

Konvertitas – tai asmuo, kuris pakeitė savo tikėjimą arba religinę priklausomybę, tapdamas kito tikėjimo nariu. Krikščionybėje šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris iš vienos krikščioniškos konfesijos perėjo į kitą (pavyzdžiui, iš protestantizmo į katalikybę ar atvirkščiai) arba apskritai atsivertė į krikščionybę iš kitos religijos ar netikėjimo. Konvertitai istorijoje užėmė ypatingą vietą, nes jų atsivertimai … [Skaityti toliau…]

Mira – tai stačiatikių liturgijoje naudojamas aromatingas, klampus smilkalų skystis, kuris simbolizuoja Šventosios Dvasios veikimą, dvasinį apvalymą ir malonės išsiliejimą. Ši medžiaga yra sudedamoji dalis svarbių liturginių apeigų ir sakramentų, ypač krikšto, ligonių patepimo ir kitų šventinimų metu. Miroje susijungia praktinė, simbolinė ir dvasinė reikšmė, todėl ji laikoma ypatingai šventa ir reikšminga. Miros sudėtis dažnai … [Skaityti toliau…]

Koplyčia – tai nedidelė šventovė, skirta maldai, pamaldoms ar sakramentų teikimui. Ji gali būti savarankiškas pastatas arba įrengta didesnio pastato viduje, pavyzdžiui, bažnyčioje, vienuolyne, rūmuose, ligoninėje ar kapinėse. Koplyčios terminas kilęs iš lotyniško žodžio cappella, kuris reiškia „mažas apsiaustas“ ir siejamas su šventojo Martyno iš Tūro apsiaustu, saugotu Prancūzijos karalių rūmuose kaip relikvija. Apsiaustas laikytas … [Skaityti toliau…]

Antropogonija – tai mitologinis ar religinis pasakojimas apie žmogaus atsiradimą ir sukūrimą. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių anthropos („žmogus“) ir gonos („kilmė“ arba „sukūrimas“), reiškiantis žmogaus kilmės aiškinimą. Antropogonija yra viena svarbiausių daugelio mitologijų ir religijų dalių, nes ji ne tik paaiškina, kaip atsirado žmogus, bet ir atsako į esminius klausimus apie žmogaus … [Skaityti toliau…]

Ordinacija – tai krikščioniškoje tradicijoje sakramentinis veiksmas arba apeiga, per kurią žmogus yra įšventinamas į dvasininkų luomą, suteikiant jam teisę vykdyti tam tikras bažnytines funkcijas. Šis sakramentas yra esminis tiek Katalikų Bažnyčioje, tiek Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, taip pat kai kuriose protestantiškose bendruomenėse. Ordinacija laikoma ypatinga Dievo malonės išraiška, kai asmuo įgalinamas tarnauti tikintiesiems per sakramentų … [Skaityti toliau…]