Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Jeruzalės sindromas – unikalus psichologinis fenomenas, kurį tyrinėja medicinos ir teologijos specialistai. Jis atsiranda žmonėms, kurie lankosi ar gyvena Jeruzalėje, ir pasireiškia intensyviomis religinėmis haliucinacijomis, iliuzijomis ar stipria poreikio jausti šventumą būsena. Šis sindromas, nors nėra dažnas, atkreipia dėmesį į žmogaus santykį su tikėjimu, vietos sakralumu ir psichine sveikata. Sindromas pirmą kartą buvo pastebėtas ir … [Skaityti toliau…]
Žodis „Īšvara“ reiškia aukščiausią asmeninį Dievą hinduizmo tradicijoje. Jis suprantamas kaip visatos saugotojas, kūrėjas ir griovėjas, kuriame persipina transcendentinės ir imanentinės savybės. Įvairūs filosofiniai tekstai ir mokyklos, egzistuojančios per ilgą laikotarpį, apibrėžė šį terminą, jungdami metafizinę ir teologinę mintį. Indijos filosofijoje Īšvaros koncepcija randa savo vietą daugelyje mokyklų. Vedantos tradicija priskiria jam pasaulio atsiradimo, palaikymo … [Skaityti toliau…]
Aukuras yra viena seniausių ir universaliausių sakralinių vietų, randamų įvairių kultūrų ir religijų tradicijose. Tai struktūra, kuri tarnauja kaip vieta aukoms, skirtoms dievams ar dvasinėms jėgoms, atnašauti. Aukuro reikšmė kyla iš jo funkcinio ir simbolinio pobūdžio. Tai vieta, kur žmogus susitinka su šventumu, siekia dieviškos malonės ar atgailos, atlieka padėkos aktus arba meldžia pagalbos. Senovės … [Skaityti toliau…]
Legatas Katalikų Bažnyčioje yra popiežiaus atstovas, paskirtas vykdyti specifines diplomatines, administracines ar religines užduotis tam tikroje valstybėje, regione arba svarbaus įvykio metu. Lotyniškai „legatus Romani Pontificis“ reiškia „Romos popiežiaus atstovas“, o tai tiksliai nusako šio pareigūno paskirtį – veikti kaip tiesioginis Šventojo Sosto įgaliotinis. Legatų vaidmuo atsirado ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, kai popiežius, kaip visos Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Cheremas judaizme reiškia išskyrimą ar visišką atskyrimą nuo bendruomenės, kuris galėjo būti taikomas kaip religine ir socialine prasme svarbi bausmė. Tai buvo griežtas draudimas, kuris atimdavo iš žmogaus priklausomybę žydų bendruomenei ir atskirdavo jį nuo religinės ir socialinės aplinkos. Cheremas dažnai buvo skirtas tiems, kurie nusikalto prieš Toros įstatymus arba veikė prieš religinės bendruomenės tvarką … [Skaityti toliau…]
Apostazė – tai sąmoningas atsisakymas tikėjimo, į kurį asmuo anksčiau buvo įšventintas ar jį pripažino, arba visiškas atsižadėjimas religinės bendruomenės. Šis terminas dažniausiai taikomas krikščionybėje, tačiau gali būti vartojamas ir kitų religijų kontekste. Apostazė apima ne tik asmens veiksmus, bet ir jo vidinį apsisprendimą nutraukti ryšį su savo religiniu įsipareigojimu. Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje apostazė … [Skaityti toliau…]
Kibla islame yra kryptis, į kurią musulmonai atsigręžia atlikdami maldą (salat). Ši kryptis nukreipta į Kaabą – šventąjį statinį, esantį Mekos mieste, Saudo Arabijoje. Kiblos nustatymas ir laikymasis yra esminė islamiškos maldos praktikos dalis, simbolizuojanti vienybę ir tikėjimo susitelkimą į Dievą (Allah). Pradžioje, pagal ankstyvuosius islamo tekstus, musulmonų kibla buvo nukreipta į Jeruzalę. Tai truko … [Skaityti toliau…]
Redemptoriai, oficialiai vadinami Švenčiausiojo Atpirkėjo kongregacija (Congregatio Sanctissimi Redemptoris, C.Ss.R.), yra katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1732 metais Italijoje šventojo Alfonso Marijos Liguorio. Šis ordinas buvo įsteigtas siekiant evangelizuoti dvasinės paramos stokojančius žmones, ypač tuos, kurie gyveno atokiuose kaimuose ir buvo menkai pasiekiami Bažnyčios pastoracinės veiklos. Redemptorių misija yra sutelkta į Dievo gailestingumo, atpirkimo žinios ir … [Skaityti toliau…]
Unitai yra krikščionys, priklausantys Rytų Bažnyčioms, kurios savo liturginiais, teologiniais ir kultūriniais bruožais išsiskiria iš Vakarų krikščionybės tradicijos, tačiau pripažįsta Romos Katalikų Bažnyčios dogmatiką ir jurisdikciją. Unitų atsiradimas siejamas su Bažnyčios skaldymosi procesais ir vėlesnėmis pastangomis atkurti vienybę tarp Rytų ir Vakarų krikščionių. Istoriškai unitų judėjimas atsirado po Didžiojo skilimo 1054 metais, kai Rytų Ortodoksų … [Skaityti toliau…]
Kripta yra požeminė patalpa, dažniausiai susijusi su bažnyčiomis ir religiniais pastatais, kuri naudojama religinėms apeigoms, palaidojimams ar relikvijų saugojimui. Kriptos atsirado senovėje ir per šimtmečius išlaikė savo svarbą kaip vietos, kuriose įkūnijamas dvasinis ir istorinės atminties ryšys. Senovės kriptos dažniausiai buvo įrengiamos po altoriumi, kuris simbolizavo ryšį tarp žemiškojo ir dieviškojo pasaulio. Kriptos paskirtis buvo … [Skaityti toliau…]