Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Nuodėmė religijoje yra veiksmas, mintis ar elgesys, kuris laikomas prieštaraujančiu dieviškajai valiai ar moraliniams įstatymams. Įvairiose religijose nuodėmė apibrėžiama skirtingai, tačiau ji dažnai suvokiama kaip moralinis nukrypimas, kuris sukelia atotrūkį tarp žmogaus ir Dievo arba dieviškojo prado. Krikščionybė: Krikščionybėje nuodėmė yra pagrindinė sąvoka, apibūdinanti žmogaus nesėkmę laikytis Dievo įsakymų. Nuodėmė gali būti tiek sąmoninga, tiek … [Skaityti toliau…]
Maldaknygės Savybės Maldaknygės yra vertingos kaip dvasinio gyvenimo įrankiai, padedantys struktūrizuoti maldos praktiką ir suteikti įkvėpimo bei vadovavimo tiek kasdieniame gyvenime, tiek specialiose progose. 1. Rytinė malda: „Viešpatie Dievas, ačiū, kad atvėrei mano akis šiam naujam rytui. Dėkoju Tau už naujas galimybes ir už Tavo gailestingumą, kuris mus lydi kiekvieną dieną. Padėk man šiandien gyventi … [Skaityti toliau…]
Rojaus vartai yra simbolinė sąvoka, dažnai naudojama krikščionybėje ir kitose religijose, reiškianti įėjimą į rojų – vietą, kurioje po mirties tikintieji susijungia su Dievu ir patiria amžiną palaimą. Rojaus vartai dažniausiai vaizduojami kaip dangiški vartai, pro kuriuos pereina sielos, kad patektų į amžinąjį gyvenimą su Dievu. Krikščioniškoje tradicijoje „Rojaus vartai“ dažnai siejami su Šv. Petru, … [Skaityti toliau…]
Dievo žodis – tai sąvoka, naudojama krikščionybėje ir kitose religijose, reiškianti Dievo apreiškimą žmonėms. Krikščionybėje Dievo žodis dažniausiai siejamas su Šventuoju Raštu, ypač Biblija, kurioje yra užfiksuoti Dievo nurodymai, mokymai ir istorijos, atskleidžiančios Jo valią ir planą žmonijai. Šventajame Rašte Dievo žodis gali būti suprantamas keliais būdais: Dievo žodis krikščionybėje yra suvokiamas kaip dieviškosios tiesos … [Skaityti toliau…]
Stačiatikiai – tai krikščionių bendruomenė, priklausanti Rytų krikščionybės šakai, kurios pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „orthodoxía“, reiškiančio „teisingas tikėjimas“. Stačiatikybė, dar vadinama Rytų ortodoksų Bažnyčia, atsirado po Didžiojo skilimo 1054 metais, kai Krikščionių Bažnyčia suskilo į dvi dalis – Vakarų (katalikų) ir Rytų (ortodoksų). Šiandien stačiatikiai sudaro antrą pagal dydį krikščionių grupę pasaulyje, turinčią … [Skaityti toliau…]
Velnias yra antgamtinė būtybė, kuri daugelyje religinių tradicijų ir mitologijų yra vaizduojama kaip blogio, nuodėmės ir tamsos personifikacija. Velnias dažniausiai laikomas pagrindiniu Dievo priešu ir žmonijos gundytoju, kuris skatina žmones nukrypti nuo doros kelio ir įsitraukti į nuodėmę. Krikščionybėje velnias yra žinomas kaip Šėtonas (Satanas), kuris pradiniame būvyje buvo Dievo sukurtas angelas, bet dėl savo … [Skaityti toliau…]
Amžinasis rojus yra religinė koncepcija, kuri reiškia tobulą ir amžiną laimės, ramybės bei džiaugsmo būseną po mirties. Tai vieta arba būsena, kurioje tikintieji, atlikę savo gyvenimo kelionę žemėje, patenka į dieviškąją buveinę ir amžinai gyvena artumoje su Dievu. Krikščionybėje rojus yra laikomas galutine tikslų vieta tiems, kurie laikosi Dievo valios ir priima Jėzaus Kristaus mokymą. … [Skaityti toliau…]
Pragaras yra religinė ir teologinė koncepcija, kuri reiškia vietą arba būseną, kurioje sielos po mirties patiria amžinas kančias ir atsiskyrimą nuo Dievo. Pragaras dažniausiai apibūdinamas kaip bausmės vieta už nuodėmes, kur asmenys, kurie gyvenime atmetė Dievą ar elgėsi blogai, po mirties susiduria su dvasine ir fizine kančia. Krikščionybėje pragaras yra laikomas vieta, kur sielos, kurios … [Skaityti toliau…]
Nemirtingumas yra idėja arba būsena, kai individas ar esybė negali mirti arba egzistuoti be pabaigos. Ši sąvoka apima įvairias filosofines, religines ir mitologines tradicijas, kuriose siekiama paaiškinti amžino gyvenimo galimybę ar realybę. Religiniame kontekste nemirtingumas dažnai siejamas su siela arba dvasia, kuri išlieka gyva po fizinės mirties. Pavyzdžiui, krikščionybėje, islamo ir judaizmo religijose tikima, kad … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimas iš numirusiųjų yra religinė ir teologinė koncepcija, kuri reiškia, kad miręs žmogus vėl atgauna gyvybę. Ši idėja yra svarbiausia krikščioniškojo tikėjimo dalis, ypač kalbant apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Krikščionybėje tikima, kad Jėzus Kristus trečią dieną po savo mirties ant kryžiaus prisikėlė iš numirusiųjų, taip nugalėdamas mirtį ir atverdama kelią amžinajam gyvenimui visiems, kurie juo … [Skaityti toliau…]