Kas yra kas?

Amžinybė religijoje yra sąvoka, apibūdinanti begalinį, nesibaigiantį laiką, kuris egzistuoja už žmogaus laiko suvokimo ribų. Tai reiškia būseną ar egzistavimą, kuris neturi pradžios ir pabaigos, ir dažnai yra siejamas su Dievu, dvasiniu pasauliu arba po mirties patiriama būsena. Krikščionybė: Krikščionybėje amžinybė dažniausiai siejama su Dievu, kuris yra amžinas, t. y., egzistuojantis visada, nepriklausomai nuo laiko. … [Skaityti toliau…]

Ateizmas yra požiūris arba įsitikinimas, kad Dievas ar dievai neegzistuoja. Kitaip tariant, ateistai nepripažįsta jokios antgamtinės būtybės, kuriai būtų priskiriama dieviškoji galia ar aukščiausioji valdžia. Ateizmas dažnai priešpriešinamas teizmui, kuris apima tikėjimą Dievu arba dievais. Ateizmo rūšys: Ateizmas gali pasireikšti skirtingais būdais: Ateizmo istorija ir priežastys: Ateizmo šaknys gali būti siejamos su senovės filosofais, tokiais … [Skaityti toliau…]

Kapinės yra vieta, kur laidojami mirusieji, dažniausiai skirta palaidoti kūnus arba jų pelenus po kremavimo. Kapinės turi svarbią dvasinę, kultūrinę ir socialinę reikšmę, nes jose žmonės gali pagerbti mirusius artimuosius, prisiminti juos ir saugoti jų atminimą. Nors kapinės egzistuoja daugelyje kultūrų ir religijų, jos labai skiriasi pagal papročius, ritualus ir laidojimo tradicijas įvairiose šalyse ir … [Skaityti toliau…]

Išpažintis yra religinis aktas, kurio metu tikintysis pripažįsta savo nuodėmes, paprastai prieš Dievą arba kunigą, ir prašo atleidimo. Išpažintis yra būdas atkurti ir sustiprinti tikinčiojo ryšį su Dievu bei bendruomene po nuodėmės padarymo. Krikščionybė: Katalikų ir ortodoksų bažnyčiose išpažintis yra vienas iš septynių sakramentų. Ji yra žinoma kaip Sutaikinimo, Atgailos arba Susitaikymo sakramentas. Tikintysis išpažįsta … [Skaityti toliau…]

Tora yra vienas svarbiausių šventųjų tekstų judaizme. Hebrajų kalba žodis „Tora“ reiškia „mokymas“ arba „įstatymas“. Tora sudaro pirmąsias penkias Hebrajų Biblijos (Tanacho) knygas, kurios taip pat yra žinomos kaip Penkiaknygė arba Mozės knygos. Šios knygos yra: Toros tekstas laikomas tiesioginiu Dievo apreiškimu, kurį jis suteikė Mozėj ant Sinajaus kalno. Judaizme Tora laikoma dieviškojo įstatymo rinkiniu, … [Skaityti toliau…]

Nuodėmė religijoje yra veiksmas, mintis ar elgesys, kuris laikomas prieštaraujančiu dieviškajai valiai ar moraliniams įstatymams. Įvairiose religijose nuodėmė apibrėžiama skirtingai, tačiau ji dažnai suvokiama kaip moralinis nukrypimas, kuris sukelia atotrūkį tarp žmogaus ir Dievo arba dieviškojo prado. Krikščionybė: Krikščionybėje nuodėmė yra pagrindinė sąvoka, apibūdinanti žmogaus nesėkmę laikytis Dievo įsakymų. Nuodėmė gali būti tiek sąmoninga, tiek … [Skaityti toliau…]

Maldaknygės Savybės Maldaknygės yra vertingos kaip dvasinio gyvenimo įrankiai, padedantys struktūrizuoti maldos praktiką ir suteikti įkvėpimo bei vadovavimo tiek kasdieniame gyvenime, tiek specialiose progose. 1. Rytinė malda: „Viešpatie Dievas, ačiū, kad atvėrei mano akis šiam naujam rytui. Dėkoju Tau už naujas galimybes ir už Tavo gailestingumą, kuris mus lydi kiekvieną dieną. Padėk man šiandien gyventi … [Skaityti toliau…]

Rojaus vartai yra simbolinė sąvoka, dažnai naudojama krikščionybėje ir kitose religijose, reiškianti įėjimą į rojų – vietą, kurioje po mirties tikintieji susijungia su Dievu ir patiria amžiną palaimą. Rojaus vartai dažniausiai vaizduojami kaip dangiški vartai, pro kuriuos pereina sielos, kad patektų į amžinąjį gyvenimą su Dievu. Krikščioniškoje tradicijoje „Rojaus vartai“ dažnai siejami su Šv. Petru, … [Skaityti toliau…]

Dievo žodis – tai sąvoka, naudojama krikščionybėje ir kitose religijose, reiškianti Dievo apreiškimą žmonėms. Krikščionybėje Dievo žodis dažniausiai siejamas su Šventuoju Raštu, ypač Biblija, kurioje yra užfiksuoti Dievo nurodymai, mokymai ir istorijos, atskleidžiančios Jo valią ir planą žmonijai. Šventajame Rašte Dievo žodis gali būti suprantamas keliais būdais: Dievo žodis krikščionybėje yra suvokiamas kaip dieviškosios tiesos … [Skaityti toliau…]

Stačiatikiai – tai krikščionių bendruomenė, priklausanti Rytų krikščionybės šakai, kurios pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „orthodoxía“, reiškiančio „teisingas tikėjimas“. Stačiatikybė, dar vadinama Rytų ortodoksų Bažnyčia, atsirado po Didžiojo skilimo 1054 metais, kai Krikščionių Bažnyčia suskilo į dvi dalis – Vakarų (katalikų) ir Rytų (ortodoksų). Šiandien stačiatikiai sudaro antrą pagal dydį krikščionių grupę pasaulyje, turinčią … [Skaityti toliau…]