Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Vėjas religijoje yra galingas ir daugialypis simbolis, dažnai susijęs su dvasinėmis jėgomis, dievišku buvimu, atsinaujinimu, pokyčiais ir perėjimais. Kaip natūralus reiškinys, vėjas yra nematomas, tačiau jo poveikis yra stiprus ir apčiuopiamas, todėl jis tampa dieviškosios jėgos ar dvasinės energijos simboliu. Skirtingose religijose vėjas gali būti siejamas su dievybėmis, pasaulio kūrimu, dvasios buvimu ir net teisingumu. … [Skaityti toliau…]
Kūno geismas (dažnai vadinamas „geismu“ arba „seksualiniu geismu“) yra kompleksiška tema, kuri turi tiek psichologinį, tiek dvasinį aspektą. Šis geismas apima seksualinius troškimus ir poreikius, kurie gali turėti įvairių įtakų žmogaus gyvenimui ir elgesiui. Religiniuose ir filosofiniuose kontekstuose kūno geismo prigimtis dažnai yra vertinama ir analizuojama dėl jo galimo poveikio dvasiniam gyvenimui, moraliniam elgesiui ir … [Skaityti toliau…]
Susitaikymas su Dievu yra teologinė ir dvasinė sąvoka, apibūdinanti procesą, per kurį žmogus atnaujina ir pagerina savo santykius su Dievu, dažnai po nuodėmės ar moralinio nukrypimo. Šis procesas yra svarbus daugelyje religinių tradicijų, tačiau krikščionybėje jis ypač pabrėžiamas kaip pagrindinis dvasinio gyvenimo ir išganymo aspektas. Krikščioniškosios tradicijos kontekste Krikščionybėje susitaikymas su Dievu dažnai suprantamas kaip: … [Skaityti toliau…]
Septynios mirtinos nuodėmės yra tradicinis krikščioniškos moralės sąvokų rinkinys, apibūdinantis pagrindinius nuodėmių tipus, kurie laikomi ypač rimtais ir pavojingais dvasiniam gyvenimui. Šios nuodėmės dažnai vadinamos „kapitalinėmis nuodėmėmis“, nes jos laikomos pagrindinėmis nuodėmėmis, iš kurių kyla kitos nuodėmės ir blogos elgesio tendencijos. Jos buvo plačiai išvystytos ir aptartos viduramžių teologijoje ir moralės filosofijoje. Štai sąrašas ir … [Skaityti toliau…]
Teologinė filosofija yra disciplinos, derinančios filosofijos metodus ir teologines idėjas, siekiančios giliau suprasti ir analizuoti religinius klausimus bei Dievo prigimtį. Ji nagrinėja religinius mokymus ir tikėjimo sistemas per logikos, etikos ir metafizikos prizmę, siekdama išsiaiškinti, kaip religija ir filosofija gali viena kitą papildyti ir įtvirtinti. Teologinė filosofija tiria esminius religijos klausimus, tokius kaip Dievo egzistavimas, … [Skaityti toliau…]
Evangelija pagal Joną yra viena iš keturių kanoninių Evangelijų, kurios sudaro Naująjį Testamentą. Ji yra paskutinė iš keturių Evangelijų, parašyta maždaug 90–100 m. po Kr., ir tradiciškai priskiriama apaštalui Jonui, nors kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad ją galėjo parašyti kitas Jonas, vadinamas „Jonas Teologas“ arba „Jonas iš Efeso“. Turinys ir struktūra Evangelija pagal Joną … [Skaityti toliau…]
Išminties knyga, dar vadinama „Išminties knyga“ arba „Išminties knyga iš Senojo Testamento“, yra viena iš senovės žydų literatūros knygų, kuri taip pat yra įtraukta į krikščioniškąją Bibliją. Ši knyga yra viena iš deuterokanoninių knygų, tai yra, ji yra pripažįstama kaip kanoninė katalikų ir stačiatikių bažnyčiose, tačiau nėra įtraukta į hebrajų Bibliją ar protestantiškąjį Senąjį Testamentą. … [Skaityti toliau…]
Reinkarnacija – tai tikėjimas, kad po fizinės kūno mirties siela ar dvasinė esybė atgimsta naujame kūne. Ši idėja remiasi samprata, jog siela yra amžina ir persikūnija daugybę kartų, pereidama per įvairius gyvenimus. Reinkarnacijos sąvoka dažniausiai siejama su tokiomis religijomis kaip induizmas, budizmas, džainizmas ir sikhizmas, tačiau ją taip pat aptinkame ir kitose filosofinėse bei religijose … [Skaityti toliau…]
Liturginė konstitucija, dar vadinama „Sacrosanctum Concilium“, yra vienas svarbiausių dokumentų, priimtų Antrojo Vatikano susirinkimo metu, kuris vyko nuo 1962 iki 1965 metų. Šis dokumentas, priimtas 1963 metų gruodžio 4 dieną, apibrėžia liturgijos reformos pagrindus ir tikslus, siekiant atnaujinti ir atgaivinti Bažnyčios liturginį gyvenimą. „Sacrosanctum Concilium“ pabrėžia, kad liturgija yra ne tik viešasis Bažnyčios kultas, bet … [Skaityti toliau…]
Kiaulė religijoje yra daugialypis simbolis, turintis skirtingas ir dažnai kontrastingas reikšmes įvairiose religijose ir kultūrose. Kai kuriose religijose kiaulė laikoma nešvariu, draudžiamu gyvūnu, simbolizuojančiu žemiškus troškimus, materialumą ar nuodėmingumą. Kitose kultūrose kiaulė gali būti gerovės, vaisingumo ir dosnumo simbolis. Šis gyvūnas dažnai naudojamas kaip metafora tam tikroms dvasinėms ar moralinėms būsenoms išreikšti. 1. Kiaulė kaip … [Skaityti toliau…]