Kas yra kas?

Šolastika (arba scholastika) yra filosofinė ir teologinė kryptis, kuri klestėjo viduramžių Europoje, ypač nuo XI iki XV amžiaus. Ji siekė suderinti krikščioniškąjį tikėjimą su antikinės filosofijos, ypač Aristotelio, principais, naudodama griežtą loginę analizę ir dialektiką. Šolastika buvo pagrindinė viduramžių mokymo ir intelektualinio diskurso forma Europos universitetuose ir vienuolynuose. Pagrindinės šolastikos savybės: Šolastika yra svarbus intelektualinės … [Skaityti toliau…]

Monofizitizmas yra krikščioniškoji teologinė doktrina, kuri teigia, kad Jėzus Kristus turi tik vieną, dieviškąją prigimtį, o ne dvi – dieviškąją ir žmogiškąją – kaip tai teigia ortodoksinė krikščionybė. Terminas „monofizitizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „monos“ (vienas) ir „physis“ (prigimtis), reiškiančių „viena prigimtis“. Pagrindinės monofizitizmo savybės: Monofizitizmas yra svarbi krikščioniškosios teologijos istorijos dalis, kuri atspindi … [Skaityti toliau…]

Hesichazmas yra mistinė teologinė tradicija Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, pabrėžianti vidinę tylą, kontempliaciją ir nuolatinę maldą kaip būdus vienyti save su Dievu. Šis dvasinis judėjimas siekia tiesioginės Dievo patirties per vidinę ramybę ir asmeninę maldą, dažnai naudojant „Jėzaus maldą“ kaip pagrindinę dvasinę praktiką. Pagrindinės hesichazmo savybės: Hesichazmas yra gili ir kontempliatyvi dvasinė tradicija, kuri pabrėžia vidinę … [Skaityti toliau…]

Arianizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė doktrina, kurią IV amžiuje sukūrė Aleksandrijos presbiteris Arijus (apie 250–336 m.). Arianizmas buvo vienas iš reikšmingiausių teologinių ginčų ankstyvojoje krikščionybėje ir galiausiai buvo paskelbtas erezija. Ši doktrina turėjo didelę įtaką ankstyvosios krikščionybės formavimuisi ir ilgainiui sukėlė didelius ginčus, kurie paveikė bažnyčios vystymąsi. Pagrindinės arianizmo savybės: Arianizmas yra svarbus ankstyvosios krikščionybės … [Skaityti toliau…]

Apofatika, dar vadinama apofatine teologija arba negatyvia teologija, yra teologinis metodas ir filosofinė kryptis, kuri pabrėžia Dievo pažinimą per neigimus arba tai, kas Dievas nėra, o ne per teiginius apie tai, kas Jis yra. Šis metodas dažniausiai naudojamas Rytų ortodoksų teologijoje, tačiau jis turi šaknis ir Vakarų krikščionybėje bei kituose religiniuose ir filosofiniuose kontekstuose. Pagrindinės … [Skaityti toliau…]

Hagiozė yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „hagios“, reiškiančio „šventas“. Tai reiškia asmens tapimą šventuoju arba procesą, kuriuo žmogus laikomas šventu, dažniausiai po mirties. Hagiozė dažniausiai siejama su krikščionių bažnyčia, kur ji apima šventumo pripažinimą asmeniui, kurio gyvenimas buvo laikomas ypatingai dorybingu, dievotu arba stebuklingu. Pagrindinės hagiozės savybės: Hagiozė yra svarbi krikščioniškojo tikėjimo ir … [Skaityti toliau…]

Hagiofobija yra psichologinis terminas, reiškiantis neracionalią ir intensyvią baimę arba nerimą dėl šventų dalykų, tokių kaip šventos vietos, relikvijos, šventieji ar religija apskritai. Ši fobija gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, baimė įeiti į bažnyčią, bijojimas paliesti šventus objektus arba net bijojimas mintimis ar žodžiais kalbėti apie religinius dalykus. Hagiofobijos pagrindinės savybės: Hagiofobija yra reta, bet … [Skaityti toliau…]

Parapija yra pagrindinis administracinis vienetas krikščioniškoje bažnyčioje, dažniausiai sudarytas iš tam tikro geografinio regiono, kurio tikintieji priklauso tai pačiai bažnyčiai ar religinei bendruomenei. Parapija yra vadovaujama dvasininko, kuris dažniausiai yra kunigas arba pastorius. Parapija tarnauja kaip dvasinis centras, kur vyksta įvairios religinės apeigos, pamaldos, sakramentai ir bendruomenės veikla. Pagrindinės parapijos savybės: Parapija yra esminė krikščioniškosios … [Skaityti toliau…]

Autokefalija yra terminas, naudojamas apibūdinti tam tikros krikščionių bažnyčios, ypač ortodoksų bažnyčioje, nepriklausomumą nuo kitų bažnytinių institucijų. Tai reiškia, kad autokefalinė bažnyčia turi teisę savarankiškai tvarkyti savo reikalus be tiesioginės kontrolės iš kitų bažnyčios hierarchų ar institucijų. Pagrindinės autokefalijos savybės: Autokefalija yra svarbus principas ortodoksų bažnyčios struktūroje, užtikrinantis, kad kiekviena nacionalinė arba regioninė bažnyčia galėtų … [Skaityti toliau…]

Šventasis Sinodas yra aukščiausiasis bažnytinės valdžios organas, kuris egzistuoja daugelyje ortodoksų ir Rytų katalikų bažnyčių. Jis sudarytas iš aukščiausio rango dvasininkų, paprastai vyskupų, kurie kolegialiai priima sprendimus dėl svarbiausių bažnyčios reikalų. Sinodas yra atsakingas už bažnyčios doktrinos palaikymą, liturgijos ir kitų bažnytinių reikalų reguliavimą bei administracinius sprendimus. Pagrindinės Šventojo Sinodo funkcijos ir bruožai: Šventasis Sinodas … [Skaityti toliau…]