Kas yra kas?

Benediktinai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI amžiuje šventojo Benedikto Nursiečio, kuris parašė garsųjį vienuolių gyvenimo vadovą, vadinamą „Benedikto regulą“ (Regula Benedicti). Ši regula tapo pagrindu benediktinų vienuolių gyvenimui ir buvo plačiai priimta visoje Europoje, todėl benediktinai tapo vienu iš svarbiausių ir įtakingiausių vienuolių ordinų viduramžių krikščionybėje. Pagrindinės benediktinų savybės: Benediktinų įtaka: Benediktinai turėjo … [Skaityti toliau…]

Kontempliacija yra gilus dvasinis apmąstymas arba susikaupusi meditacija, kurioje žmogus siekia tiesioginės patirties su Dievu ar dieviškąja realybe. Tai yra vidinės maldos forma, kurios metu asmuo siekia visiško dėmesio sutelkimo į Dievą, dažnai be jokių žodžių ar struktūruotos maldos formos. Pagrindinės kontempliacijos savybės: Kontempliacija yra esminis dvasinio gyvenimo aspektas, kuris padeda žmogui giliau suvokti savo … [Skaityti toliau…]

Beatifikacija yra Romos Katalikų Bažnyčios procesas, kurio metu asmuo oficialiai pripažįstamas palaimintuoju (lot. beatus arba beata). Tai antrasis etapas kanonizacijos procese, kuris gali vesti prie asmens paskelbimo šventuoju. Beatifikacija leidžia asmenį garbinti tam tikroje vietovėje, paprastai jo gimtinėje arba ten, kur jis buvo aktyvus, tačiau dar ne visoje Bažnyčioje. Pagrindiniai beatifikacijos proceso etapai: Beatifikacijos svarba: … [Skaityti toliau…]

Venerabilis (lotyniškai venerabilis, lietuviškai – garbingasis arba garbingas) yra titulas, suteikiamas asmeniui Romos Katalikų Bažnyčios kanonizacijos procese, kai Bažnyčia oficialiai pripažįsta, kad tas asmuo gyveno dorybingą gyvenimą ir yra vertas pagarbos, tačiau dar nėra paskelbtas šventuoju ar palaimintuoju. Venerabilio statusas: Venerabilis yra svarbus titulas, nes jis rodo, kad asmens gyvenimas ir veikla buvo išskirtinai dorybinga, … [Skaityti toliau…]

Kanonizacija yra procesas, kurio metu Romos Katalikų Bažnyčia oficialiai pripažįsta asmenį šventuoju. Tai reiškia, kad Bažnyčia skelbia, jog tas asmuo gyveno ypač dorybingą gyvenimą, yra vertas garbinimo visoje Bažnyčioje ir gali būti laikomas pavyzdžiu kitiems tikintiesiems. Kanonizacija taip pat leidžia asmeniui būti įtrauktam į šventųjų sąrašą (kanoną), iš čia ir kilęs terminas „kanonizacija“. Pagrindiniai kanonizacijos … [Skaityti toliau…]

Anakletai yra krikščionių bendruomenės dalis, siejama su ankstyvosios Bažnyčios istorija, tačiau šis terminas nėra plačiai žinomas ar naudojamas šiuolaikinėje teologijoje. Tačiau vienas iš istorinių kontekstų, kuriame gali pasirodyti šis terminas, yra susijęs su Popiežiumi Anakletu, kuris, pagal tradiciją, buvo trečiasis Romos vyskupas po šventojo Petro ir Linuso. Popiežius Anakletas kartais vadinamas Kletu, ir jo vardas … [Skaityti toliau…]

Politeistas yra žmogus, kuris tiki ir garbina daugiau nei vieną dievą. Politeizmas yra religijos forma, kurioje pripažįstamas daugybės dievybių egzistavimas, kiekviena iš jų turi savo unikalią galią, funkcijas ar atsakomybę. Šios dievybės gali būti susijusios su įvairiais gamtos reiškiniais, visuomenės sritimis arba žmogaus gyvenimo aspektais, pavyzdžiui, su meile, karu, derliumi, vandenimis, ugnimi ir kt. Politeizmas … [Skaityti toliau…]

Pauliaus mokymas, arba Pauliaus teologija, yra vieno iš įtakingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, apaštalo Pauliaus, doktrinos ir idėjos, kurios suformavo daugelį esminių krikščioniškojo tikėjimo aspektų. Paulius parašė daug laiškų (epistolų), kurie sudaro didelę dalį Naujojo Testamento ir turi didelę įtaką krikščionių teologijai, ypač Vakarų krikščionybėje. Pagrindinės Pauliaus mokymo temos: Pauliaus mokymas turėjo esminę įtaką krikščionių teologijai … [Skaityti toliau…]

Antinomizmas yra teologinė doktrina arba religinis požiūris, kuris teigia, kad tikintieji yra išgelbėti malone per tikėjimą, todėl jie nėra saistomi moralinio įstatymo, kaip, pavyzdžiui, Dekalogo (dešimties Dievo įsakymų) reikalavimų. Terminas „antinomizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „anti“ (prieš) ir „nomos“ (įstatymas), reiškiančių „prieš įstatymą“. Pagrindinės antinomizmo savybės: Antinomizmas yra svarbus teologinis klausimas, kuris susijęs su … [Skaityti toliau…]

Šolastika (arba scholastika) yra filosofinė ir teologinė kryptis, kuri klestėjo viduramžių Europoje, ypač nuo XI iki XV amžiaus. Ji siekė suderinti krikščioniškąjį tikėjimą su antikinės filosofijos, ypač Aristotelio, principais, naudodama griežtą loginę analizę ir dialektiką. Šolastika buvo pagrindinė viduramžių mokymo ir intelektualinio diskurso forma Europos universitetuose ir vienuolynuose. Pagrindinės šolastikos savybės: Šolastika yra svarbus intelektualinės … [Skaityti toliau…]