Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir krikščioniškos teologijos veikalų. Šis monumentalus darbas buvo parašytas reaguojant į Romos imperijos žlugimą ir jį lydėjusią politinę bei socialinę krizę. Augustinas knygą pradėjo rašyti 410 metais, po to, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą, o baigė apie 426 metus. „Dievo miestas“ … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Išpažinimai“ (lot. Confessiones) yra vienas garsiausių ir reikšmingiausių krikščionybės literatūros kūrinių. Parašytas maždaug 397–400 metais po Kristaus, šis darbas yra autobiografinė knyga, kurioje Šv. Augustinas apmąsto savo gyvenimo kelią nuo jaunystės, klaidų ir nuodėmių iki atsivertimo į krikščionybę bei gilesnio tikėjimo pažinimo. Tai ne tik asmeninė išpažintis, bet ir teologinis bei filosofinis darbas, … [Skaityti toliau…]
Moteris „apsirengusi saule“ yra simbolinis vaizdas, kuris randamas Apreiškimo knygoje (Apaštalo Jono Apreiškimas), ir jis dažnai siejamas su Švč. Mergelei Marijai. Šis vaizdas yra vienas iš svarbiausių Marijos garbinimo ir supratimo simbolių krikščioniškoje tradicijoje. Apreiškimo knyga: Apreiškimo 12,1-2 Apreiškimo knyga 12,1-2 rašo:„Ir pasirodė didžiulis ženklas danguje: moteris, apsirengusi saule, ir mėnulis po jos kojomis, o … [Skaityti toliau…]
Septyni dangūs yra konceptas, aptinkamas įvairiose religijose, mitologijose ir filosofinėse tradicijose, apibūdinantis dangaus arba dvasinio pasaulio sluoksnių hierarchiją. Tai dažnai reiškia kelis dvasinius lygius arba skirtingus dangus, kur yra angelai, dievybės ar sielos, kuriems po mirties tenka skirtingos vietos, priklausomai nuo jų dvasinės būklės. Šis konceptas yra ypač reikšmingas judaizme, islamo tikėjime ir kai kuriose … [Skaityti toliau…]
Gnosticizmas yra plati religinių ir filosofinių mokymų sistema, kuri atsirado pirmųjų amžių po Kristaus laikotarpiu, dažniausiai susijusi su įvairiais ankstyvosios krikščionybės judėjimais, tačiau turinti ir įtakų iš helenistinės, judaistinės, persiškos bei kitų religijų tradicijų. Pagrindinė gnosticizmo idėja yra tikėjimas, kad pasaulis yra netobulas arba blogas, o išganymas ateina per gnosis – slaptą dvasinį žinojimą. Pagrindiniai … [Skaityti toliau…]
Nestorianizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė doktrina, pavadinta pagal Konstantinopolio patriarchą Nestorijų (apie 386–450 m.). Šis mokymas kilo V amžiuje ir buvo susijęs su Kristaus prigimties klausimu. Nestorianizmas teigia, kad Kristus turi dvi atskiras prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją – kurios egzistuoja nepriklausomai viena nuo kitos. Dėl to buvo padaryta išvada, kad Kristus nėra viena vieninga … [Skaityti toliau…]
Gyventi pagal Dievo valią reiškia orientuotis savo gyvenimą pagal Dievo įsakymus, moralinius principus ir dvasinius idealus, kaip jie yra apibrėžti Šventajame Rašte ir Bažnyčios mokyme. Tai yra siekis būti ištikimam Dievo planui ir veikti pagal Jo norus, kurie dažnai apima meilę, teisingumą, gailestingumą ir tarnystę. Kas reiškia gyventi pagal Dievo valią? Ar tai sunku? Gyventi … [Skaityti toliau…]
Arijonizmas yra ankstyvosios krikščionybės teologinė erezija, kurią IV amžiuje skelbė Aleksandrijos kunigas Arijus. Pagrindinis arijonizmo mokymas teigia, kad Jėzus Kristus yra sukurtas Dievo tvarinys, turintis dievišką statusą, tačiau jis nėra vienos prigimties su Dievu Tėvu. Kitaip tariant, Arijus manė, kad Kristus nėra amžinas ir nekintantis kaip Dievas Tėvas, todėl negali būti laikomas tikru Dievu ta … [Skaityti toliau…]
Erezija yra sąvoka, naudojama apibūdinti tikėjimo ar doktrinos mokymą, kuris nukrypsta nuo oficialiai pripažinto religinio mokymo, ypač krikščionybėje. Erezijos paprastai kyla iš religinės bendruomenės vidaus, kai kuri nors grupė arba asmuo pradeda skelbti tikėjimo nuostatas, kurios nesutampa su oficialiomis Bažnyčios doktrinomis. Šios nuostatos dažnai laikomos klaidingomis ir griaunančiomis tikėjimo vientisumą. Erezijos samprata krikščionybėje: Pavyzdžiai iš … [Skaityti toliau…]
Pelagijonizmas yra ankstyvųjų krikščionybės laikų teologinė erezija, pavadinta pagal britų vienuolį Pelagijų, gyvenusį IV–V a. Jis teigė, kad žmogus turi laisvą valią ir savo pastangomis gali pasiekti išganymą, nepriklausomai nuo Dievo malonės. Pelagijonizmas buvo laikomas priešingu krikščioniškam mokymui apie pirminę nuodėmę ir Dievo malonės būtinumą žmogaus išganymui. Pagrindinės Pelagijaus ir pelagijonizmo idėjos: Kova su pelagijonizmu … [Skaityti toliau…]