Kas yra kas?

Parusija yra graikų kalbos terminas „παρουσία“, kuris reiškia „atėjimas“, „atvykimas“ arba „buvimas“. Krikščioniškoje teologijoje parusija apibūdina Jėzaus Kristaus antrąjį atėjimą, kai jis sugrįš į žemę pasaulio pabaigoje, kad įvykdytų paskutinįjį teismą ir atstatytų Dievo karalystę. Parusijos idėja yra glaudžiai susijusi su krikščioniškąja eschatologija, kuri tiria paskutinius dalykus, tokius kaip pasaulio pabaiga, teismas, mirusiųjų prisikėlimas ir … [Skaityti toliau…]

Syncretizmas yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „συγκρητισμός“ (synkretismos), kuris reiškia „susivienijimas“ arba „sintezė“. Religijoje ir filosofijoje syncretizmas reiškia skirtingų religinių ar filosofinių sistemų idėjų, tikėjimų, praktikų arba doktrinų susiliejimą ar sujungimą į vieną visumą. Religijoje syncretizmas dažnai atsiranda, kai skirtingos kultūros ar religinės tradicijos susiduria ir pradeda keistis, įtraukdamos vienos iš kitos elementus. … [Skaityti toliau…]

Hieromantija yra terminas, kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių: „ἱερός“ (hieros), reiškiančio „šventas“, ir „μαντεία“ (manteia), reiškiančio „pranašavimas“ ar „būrimas“. Hieromantija apibūdina šventų ženklų arba simbolių aiškinimą kaip būdą pranašauti ar atskleisti dievišką valią. Šis pranašavimo metodas dažniausiai buvo susijęs su šventais ritualais, dieviškais ar religiniais simboliais ir apeigomis. Hieromantija senovėje dažniausiai buvo praktikuojama šventyklose … [Skaityti toliau…]

Pantokratorius yra graikų kalbos žodis, kuris reiškia „visavaldis“ arba „visatos valdovas“ (graikiškai „παντοκράτωρ“, sudarytas iš „πάντο“ – „viskas“ ir „κράτος“ – „valdžia“ arba „galia“). Šis terminas daugiausia naudojamas krikščioniškoje teologijoje ir mene apibūdinti Jėzų Kristų kaip visatos valdovą, kuris turi absoliučią galią ir autoritetą valdyti visą kūriniją. Pantokratoriaus vaizdinys yra labai svarbus ortodoksinėje ikonografijoje, ypač … [Skaityti toliau…]

Demiurgas yra filosofinis ir religinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „δημιουργός“ (dēmiourgós), kuris reiškia „amatininkas“ arba „kūrėjas“. Šis terminas pirmą kartą atsirado Platono filosofijoje, tačiau vėliau tapo itin svarbus neoplatonizme, gnosticizme ir kitose filosofinėse bei religinėse tradicijose. Platono filosofijoje demiurgas yra dieviškasis kūrėjas, kuris suformuoja fizinį pasaulį pagal tobulus amžinus modelius arba formas, kurios … [Skaityti toliau…]

Neoplatonizmas yra filosofinė ir religinė mokykla, kilusi iš III amžiaus ir įkvėpta graikų filosofo Platono idėjų. Pagrindinis šios srovės kūrėjas yra filosofas Plotinas, kurio veikalai „Enneados“ tapo neoplatonizmo pagrindu. Neoplatonizmas įgijo didelę reikšmę tiek filosofijoje, tiek įvairiose religijose, ypač krikščionybėje, islamo mistikoje ir gnosticizme. Pagrindinė neoplatonizmo idėja yra ta, kad visas pasaulis iškyla iš vieno … [Skaityti toliau…]

Monadologija yra filosofinis terminas, susijęs su XVII a. vokiečių filosofo Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo kūriniu „Monadologija“ (lot. „Monadologia“, 1714 m.). Šiame darbe Leibnizas pristato savo metafizinę teoriją apie „monadas“, kurios yra pagrindiniai būties vienetai. Monados yra nematerialios, nedalomos ir amžinos esybės, iš kurių sudarytas visas pasaulis. Leibnizas monadas laikė fundamentaliais egzistavimo elementais, kurie neturi vidinių dalių … [Skaityti toliau…]

Zoroastrizmas yra viena seniausių monoteistinių religijų, kilusi senovės Persijoje (dabartinėje Irane) maždaug 1500–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš pranašo Zaratustros (dar žinomo kaip Zoroastro), kuris buvo šios religijos įkūrėjas. Zoroastrizmo šventoji knyga yra Avesta, kurioje surašyti Zaratustros mokymai ir giesmės, vadinamos Gathomis. Zoroastrizme pagrindinis dievas yra Ahura Mazda, kuris laikomas visagaliu, gėrio ir … [Skaityti toliau…]

Apofatizmas yra teologinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „ἀπόφασις“ (apophasis), kuris reiškia „neigimas“ arba „neigimas per teiginį“. Šis terminas apibūdina teologinį metodą, kuriuo Dievas apibūdinamas per tai, kas Jis nėra, o ne per tai, kas Jis yra. Apofatinė teologija taip pat vadinama „neigiamąja teologija“, nes ji siekia pažinti Dievą paneigiant bet kokius žmogiškus ir … [Skaityti toliau…]

Eutanazija yra praktika, kai sąmoningai nutraukiama žmogaus gyvybė, siekiant palengvinti nepagydomų ligonių ar sunkių kančių kamuojamų žmonių skausmą ir kančias. Eutanazija gali būti atliekama aktyviai, kai naudojamos priemonės, kurios tiesiogiai sukelia mirtį (pvz., nuodingų vaistų injekcija), arba pasyviai, kai sąmoningai nesiimama gydymo, leidžiančio išsaugoti gyvybę (pvz., nutraukus gyvybę palaikančią įrangą). Eutanazijos klausimas yra itin sudėtingas … [Skaityti toliau…]