Kas yra kas?

Ritualinis skandinimas – tai bausmė arba religinė apeiga, kai asmuo sąmoningai skandinamas vandenyje kaip dalis ritualo. Šis procesas paprastai turėdavo simbolinę, dvasinę arba bausmės reikšmę. Ritualinis skandinimas būdavo taikomas įvairiose kultūrose, kai kuriais atvejais kaip bausmė už tam tikrus nusikaltimus, o kitais atvejais kaip religinė praktika, susijusi su apsivalymu ar aukojimu dievams. Pagrindinės ritualinio skandinimo … [Skaityti toliau…]

Kalifas (arab. خليفة, khalīfah) – tai musulmonų bendruomenės (ummah) politinis ir dvasinis vadovas, kuris laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu. Terminas „kalifas“ reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“, ir pirmasis kalifas buvo paskirtas po Mahometo mirties 632 m., kad vadovautų musulmonų bendruomenei ir užtikrintų islamo įstatymų (šariato) vykdymą. Kalifo vaidmuo: Pagrindiniai kalifai: Po Mahometo mirties keturi pirmieji kalifai … [Skaityti toliau…]

Ekskomunikacija yra religinė bausmė, kuri reiškia asmens pašalinimą arba atskyrimą nuo bažnyčios bendruomenės. Tai viena iš griežčiausių bažnytinių sankcijų, skirta tiems, kurie pažeidžia pagrindinius religinius mokymus ar taisykles. Pašalintas asmuo praranda teisę dalyvauti sakramentuose (tokiuose kaip komunija ar išpažintis) ir kitose bažnytinėse apeigose, taip pat jis gali būti laikomas dvasine prasme „atskirtu“ nuo tikinčiųjų bendruomenės. … [Skaityti toliau…]

Kalifatas (arab. خلافة, khalīfah) yra islamo valstybinės valdžios forma, kuri istoriškai buvo vadinama musulmonų bendruomenės (ummah) vadovybe. Kalifato vadovas vadinamas kalifu (arab. خليفة, khalīfah), kuris reiškia „pavaduotojas“ arba „įpėdinis“. Kalifas laikomas pranašo Mahometo (Muhammado) įpėdiniu politine ir dvasine prasme, ir jo pareiga yra vadovauti musulmonų bendruomenei bei užtikrinti šariato (islamo teisės) vykdymą. Kalifato funkcijos ir … [Skaityti toliau…]

Akhira (arab. الآخرة, al-ākhirah) – tai islamo doktrina apie pomirtinį gyvenimą ir paskutinįjį teismą. Akhira yra esminė musulmonų tikėjimo dalis, kuri apima tikėjimą į gyvenimą po mirties, pomirtinį teismą, rojaus (Jannah) ir pragaro (Jahannam) egzistavimą. Musulmonai tiki, kad žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties, kai kiekvienas bus teisiamas pagal … [Skaityti toliau…]

Akida (arab. عقيدة, ‘aqīdah) – tai islamo tikėjimo doktrina, arba pagrindiniai tikėjimo tiesų mokymai. Akida apima esminius islamo tikėjimo principus, tokius kaip tikėjimas į vieną Dievą (Allah), pranašus, angelus, šventuosius raštus, paskutinįjį teismą ir likimą (qadar). Tai yra islamo teologinės žinios, kurios formuoja musulmono pasaulėžiūrą ir tikėjimo pagrindus. Pagrindinis akidos tikslas yra apibrėžti, kuo musulmonas … [Skaityti toliau…]

Sūros – tai atskiri skyriai, sudarantys Koraną, islamo šventąją knygą. Koranas turi 114 sūrų, ir kiekviena iš jų susideda iš skirtingo skaičiaus eilučių, vadinamų ajomis. Kiekviena sūra turi savo pavadinimą, kuris paprastai atspindi pagrindinę jos temą ar simbolį (pvz., „Al-Fatiha“ – „Pradžios sūra“ arba „Al-Baqara“ – „Karvė“). Sūrų struktūra: Sūrų paskirtis: Sūros apima įvairius dalykus, … [Skaityti toliau…]

Matnas – tai pagrindinė hadito dalis, apimanti jo turinį arba tekstą, kuris nurodo pranašo Mahometo žodžius, veiksmus arba sprendimus. Skirtingai nuo isnado, kuris nurodo perdavimo grandinę, matnas yra pats mokymas arba pasakojimas, kurį haditas perteikia. Matnas gali būti įvairios apimties ir pobūdžio – nuo trumpų frazių iki ilgų pasakojimų. Jis paprastai apima pranašo Mahometo patarimus, … [Skaityti toliau…]

Isnadas – tai perdavimo grandinė, kuri sudaro vieną iš pagrindinių hadito dalių. Jis nurodo asmenis, kurie pranešė arba perdavė tam tikrą haditą nuo pranašo Mahometo iki jo užrašymo. Isnadas yra svarbus vertinant hadito patikimumą, nes jo pagalba galima atsekti, ar haditas buvo patikimai perduotas. Kuo patikimesni žmonės, kurie sudaro šią perdavimo grandinę, tuo didesnė tikimybė, … [Skaityti toliau…]

Haditai yra pranašo Mahometo (Muhammado) žodžiai, veiksmai ir sprendimai, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą per jo pasekėjus ir užrašyti vėlesniu laikotarpiu. Jie yra svarbus antrasis šaltinis po Korano islamo teisėje, teologijoje ir kasdieniame musulmonų gyvenime. Haditai paaiškina ir papildomai detalizuoja tai, kas užrašyta Korane, bei padeda musulmonams suvokti, kaip jie turėtų gyventi ir … [Skaityti toliau…]