Kas yra kas?

Tikėjimo doktrina yra pagrindinė krikščioniško tikėjimo struktūra, apibrėžianti, kas yra tikima apie Dievą, Jėzų Kristų, Šventąją Dvasią ir krikščionišką gyvenimą. Ji apima esminius tikėjimo principus, kurie yra patvirtinti Šventajame Rašte, Bažnyčios Tradicijoje ir Bažnyčios mokyme. Tikėjimo doktrina teikia pagrindą krikščioniškosios religijos supratimui ir praktikai. Pagrindinės tikėjimo doktrinos sudedamosios dalys Tikėjimo doktrinos reikšmė Šventieji Raštai apie … [Skaityti toliau…]

Sielovada – tai praktinė veikla, orientuota į tikinčiųjų dvasinį ugdymą, vadovavimą ir paramą krikščioniškame gyvenime. Sielovados tikslas yra padėti asmenims ir bendruomenėms augti tikėjime, gilinti dvasinį gyvenimą ir spręsti praktinius bei dvasinius iššūkius, su kuriais jie susiduria kasdien. Sielovada yra svarbi krikščioniškos bendruomenės veiklos dalis, kurią dažnai vykdo dvasininkai, katechetai, ir kiti religinių organizacijų nariai. … [Skaityti toliau…]

Pastoracinis ugdymas – tai svarbi kunigystės formacijos dalis, kurios tikslas yra pasiruošti būsimą kunigą sielovadai, tai yra praktinei veiklai su tikinčiųjų bendruomene. Pastoracinis ugdymas padeda seminaristams įgyti dvasinį ir praktinį pasirengimą, kad jie galėtų veiksmingai tarnauti žmonėms, teikti sakramentus, vadovauti maldoms, mokyti tikėjimo tiesų ir būti bendruomenės dvasiniais vadovais. Šis ugdymas vyksta per tiesioginę patirtį … [Skaityti toliau…]

Laikinieji įžadai yra svarbus etapas žmogaus kelionėje link vienuoliško gyvenimo, kurio metu kandidatas įsipareigoja gyventi pagal vienuolyno taisykles, tačiau dar nėra visam laikui įsipareigojęs. Tai tarpinis žingsnis tarp noviciato ir amžinųjų įžadų, skirtas tolesniam dvasiniam ugdymui ir pašaukimo tikrinimui. Laikinųjų įžadų esmė Kai noviciato laikotarpis baigiasi, kandidatas, jei jaučiasi pasiruošęs ir jei vienuolyno vyresnieji mano, … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios mokytojas (Doctor Ecclesiae) yra titulas, suteikiamas tam tikriems šventiesiems Katalikų Bažnyčioje, kurie ypatingai pasižymėjo savo teologiniu, doktrininiu, dvasiniu ar moraliniu mokymu. Šis titulas suteikiamas tiems asmenims, kurių raštai ir mokymai yra laikomi itin svarbiais ir naudingi visai Bažnyčiai bei turi reikšmę dvasiniam augimui ir Bažnyčios doktrinos vystymuisi. Pagrindiniai reikalavimai, kad asmuo taptų Bažnyčios mokytoju: … [Skaityti toliau…]

Alegorija yra literatūros arba meno kūrinys, kuriame personažai, įvykiai, objektai ar net visa istorija turi simbolinę prasmę, kuri perteikia gilesnę, dažnai moralinę, filosofinę ar politinę idėją. Kitaip tariant, alegorija yra pasakojimas, kuris veikia dviem lygmenimis: tiesioginiu (paviršutiniu) ir simboliniu. Per simbolius, metaforas ir veikėjų elgesį perteikiamos sudėtingesnės mintys arba universalios tiesos. Vienas garsiausių alegorijos pavyzdžių … [Skaityti toliau…]

Santiago Matamoros yra istorinė ir legendinė figūra, siejama su šventuoju Jokūbu Didžiuoju (Santiago), vienu iš Jėzaus Kristaus apaštalų. „Matamoros“ reiškia „maurų žudikas“, o pats šventasis Jokūbas yra laikomas Ispanijos globėju ir riterių gynėju krikščionių kovose su musulmonais Rekonkistos laikotarpiu. Rekonkista buvo ilgas procesas, kai krikščionių karalystės atkovojo teritorijas, kurias valdė maurai (musulmonai) Ispanijoje nuo VIII … [Skaityti toliau…]

Segregacija – tai visuomenės susiskirstymas arba atskyrimas, dažnai grindžiamas rasės, etninės kilmės, lyties, socialinės klasės ar religijos pagrindu. Tai gali pasireikšti fiziniu atskyrimu (pavyzdžiui, tam tikros grupės žmonių skirtingos gyvenamosios vietos, mokyklos, viešasis transportas) arba teisiniu, politiniu bei socialiniu ribojimu. Segregacija dažnai palaikoma įstatymais arba socialinėmis normomis, kurios užtikrina, kad tam tikros grupės liktų atskirtos … [Skaityti toliau…]

Qisas ir Hudud yra dvi skirtingos šariato (islamo teisės) bausmių kategorijos, kurios reglamentuoja, kaip reikia elgtis su tam tikrais nusikaltimais pagal islamo teisę. Šios bausmės yra pagrįstos Korano, haditų (pranašo Mahometo mokymų) ir fiqh (islamo teisės mokyklų) aiškinimais. Qisas: Qisas (arab. قصاص) yra teisingumo principas, grindžiamas „akis už akį, dantis už dantį“ logika. Tai kompensacinė … [Skaityti toliau…]

Spalvų simbolika religijose dažnai turi gilias tradicijas ir reikšmes, kurios gali skirtis priklausomai nuo kultūros ir tikėjimo. Įvairiose pasaulio religijose tam tikros spalvos yra siejamos su šventumu, ritualais ir dievybėmis, o kiekviena spalva dažnai turi simbolinę prasmę. Štai keletas dažniausiai religijose naudojamų spalvų ir jų reikšmės: 1. Balta spalva 2. Raudona spalva 3. Juoda spalva … [Skaityti toliau…]