Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Kryžiaus žygiai buvo viduramžių laikotarpio kariniai ir religiniai judėjimai, kuriuos skelbė Katalikų Bažnyčia. Jų pagrindinis tikslas buvo atgauti krikščionims Šventąją Žemę, ypač Jeruzalę, iš musulmonų kontrolės. Šie žygiai taip pat siekė apsaugoti piligrimus, palaikyti krikščionybės plitimą ir stiprinti Bažnyčios įtaką. Pirmasis kryžiaus žygis buvo paskelbtas 1095 metais popiežiaus Urbono II Klermono susirinkime, kur jis paragino … [Skaityti toliau…]
Laterano IV susirinkimas, vykęs 1215 metais Romoje, yra vienas iš svarbiausių viduramžių visuotinių Bažnyčios susirinkimų. Jį sušaukė popiežius Inocentas III, kuris tuo metu buvo viena iš įtakingiausių asmenybių krikščioniškajame pasaulyje. Susirinkimas tapo reikšmingu įvykiu dėl savo plataus masto sprendimų, apimančių teologinius, drausminius ir politinius klausimus. Vienas iš svarbiausių Laterano IV susirinkimo sprendimų buvo aiškus ir … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio I susirinkimas, įvykęs 381 metais, yra vienas iš svarbiausių visuotinių Bažnyčios susirinkimų, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį krikščioniškosios teologijos formavime. Šį susirinkimą sušaukė imperatorius Teodosijus I siekdamas sustiprinti vienybę tarp krikščionių ir išspręsti likusius teologinius nesutarimus, kurie kilo po Nikėjos I susirinkimo. Konstantinopolio susirinkimas ne tik užtvirtino Nikėjos tikėjimo išpažinimą, bet ir išplėtė bei papildė … [Skaityti toliau…]
Nikėjos I susirinkimas, įvykęs 325 metais, yra vienas svarbiausių įvykių krikščionybės istorijoje. Jis buvo sušauktas imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuris siekė sustiprinti vienybę Romos imperijoje ir išspręsti teologinius ginčus, keliančius nesutarimus tarp krikščionių bendruomenių. Tai buvo pirmasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuriame dalyvavo vyskupai iš įvairių regionų. Nikėjos susirinkimas tapo svarbiu įvykiu, nes padėjo formuoti pagrindinius krikščioniškosios … [Skaityti toliau…]
Romos sinodas yra bendras terminas, reiškiantis bet kurį iš daugelio sinodų, kurie vyko Romoje per Bažnyčios istoriją. Sinodai yra Bažnyčios vadovų susirinkimai, skirti spręsti doktrininius, disciplinos ar pastoracinius klausimus. Romos miestas dėl savo istorinės reikšmės ir kaip popiežiaus buveinė buvo daugelio svarbių susirinkimų vieta. Kai kurie iš šių sinodų turėjo didelę įtaką Bažnyčios istorijai ir … [Skaityti toliau…]
Adopcionizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad Jėzus Kristus iš pradžių buvo tik žmogus, o dieviškumą įgijo vėliau, kai Dievas jį „priėmė“ arba „įsūnijo“. Šis požiūris dažniausiai buvo siejamas su ankstyvaisiais krikščionių teologiniais ginčais apie Kristaus prigimtį ir Jo santykį su Dievu Tėvu. Adopcionizmo šalininkai dažnai teigė, kad Jėzus tapo Dievo Sūnumi per tam tikrą … [Skaityti toliau…]
Apateizmas yra filosofinis ar pasaulėžiūros požiūris, kuriame abejingumas Dievo ar dieviškumo egzistavimo klausimui tampa esminiu bruožu. Terminas kilo iš žodžių „apatija“ ir „teizmas“ derinio, reiškiant, kad žmogui nesvarbu, ar Dievas egzistuoja, ar ne. Ši pozicija nėra aktyvi ateizmo forma, kurioje neigiama Dievo egzistencija, ir nėra agnosticizmas, kuriame teigiama, kad Dievo egzistavimo klausimas yra nepažinus. Apateizmas … [Skaityti toliau…]
Sinergizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad išganymo procese bendradarbiauja tiek Dievo malonė, tiek žmogaus valia. Terminas „sinergizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „syn“ (kartu) ir „ergon“ (darbas), reiškiančių „bendradarbiavimą“ arba „bendrą veiklą“. Ši sąvoka dažniausiai nagrinėjama kalbant apie žmogaus atsakomybę ir Dievo vaidmenį išganymo plane. Sinergizmo pagrindas yra suvokimas, kad žmogaus išganymas nėra tik … [Skaityti toliau…]
Oikonomija yra teologinė sąvoka, kilusi iš graikų kalbos žodžio oikonomia, kuris reiškia „namų valdymą“ ar „tvarkymą“. Krikščioniškoje teologijoje šis terminas yra naudojamas apibūdinti Dievo išganomąjį planą žmonijai ir pasauliui. Tai susiję su Dievo veikimu istorijoje, Jo valdymu ir pasirūpinimu kūrinija, ypatingą dėmesį skiriant Šventosios Trejybės veiklai. Oikonomija dažnai priešpastatoma „teologijai“ siaurąja prasme, kur teologija apibūdina … [Skaityti toliau…]
Antropomorfizmas yra teologinė ir filosofinė sąvoka, apibūdinanti Dievo ar dieviškųjų būtybių apibūdinimą per žmogaus savybių, emocijų ar veiksmų priskyrimą. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „anthropos“ (žmogus) ir „morphe“ (forma). Antropomorfizmas yra plačiai paplitęs įvairiose religijose ir mitologijose, nes žmonės siekia suprasti ir paaiškinti tai, kas dieviška, naudodamiesi savo patirtimi bei pasaulio suvokimu. Biblijoje … [Skaityti toliau…]