Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Egzistencija (lot. “esse”, reiškia „būti“) yra filosofinė sąvoka, apibūdinanti tai, kad tam tikras dalykas egzistuoja realybėje. Egzistencija yra faktas, kad objektas yra, nepriklausomai nuo to, koks jis yra arba kokia jo esmė (quidditas). Tai atsako į klausimą: „Ar šis dalykas egzistuoja?“ Skirtumas tarp esmės (quidditas) ir egzistencijos (esse): Viduramžių filosofijoje, ypač Tomo Akviniečio teologijoje, labai … [Skaityti toliau…]
Ontologija – tai filosofijos šaka, kuri nagrinėja būties ir egzistencijos prigimtį, esmę bei struktūrą. Ji tiria pagrindinius būties klausimus: kas yra būtis? Kas egzistuoja? Kokie yra egzistuojančių dalykų esminiai bruožai? Ontologija taip pat analizuoja objektų ir reiškinių savybes, jų santykius su laiku, erdve ir kitomis esybės formomis. Ontologijos pagrindinės sąvokos: Ontologijos klausimai ir problemos: Ontologinės … [Skaityti toliau…]
Eucharistinis garbinimas yra Katalikų Bažnyčios praktika, kai tikintieji adoruoja (garbina) Jėzaus Kristaus tikrąjį buvimą Eucharistijoje, t. y. Švenčiausiajame Sakramente. Tai ypatinga maldos forma, kai tikintieji susitelkia ir meldžiasi priešais pašventintą Ostiją (komunijos duoną), kuri yra įstatyta į monstranciją – specialų liturginį indą, leidžiantį matyti Švenčiausiąjį Sakramentą. Tikėjimas, kad Jėzus Kristus yra realiai ir tikrai esantis … [Skaityti toliau…]
Talmudas yra vienas svarbiausių ir sudėtingiausių žydų religinių tekstų, turintis didžiulę reikšmę judaizmo religijoje ir kultūroje. Jis sudaro išsamią žydų teisės, etikos, filosofijos, ritualų ir istorijos sistemą, apibrėžiančią, kaip žydai turėtų gyventi ir elgtis pagal savo tikėjimą. Talmudas yra sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių – Mišnos ir Gemaros – ir yra komentavimų bei diskusijų rinkinys, … [Skaityti toliau…]
Žodis “Amen” yra vienas iš seniausių ir dažniausiai naudojamų žodžių krikščioniškose, žydų ir islamiškose maldose bei šventraščiuose. Šis žodis turi gilų religinį ir dvasinį kontekstą, kuris reiškia pritarimą, patvirtinimą, tikrumą arba taip tebūnie. Žodžio „Amen“ kilmė: Reikšmė ir vartojimas: „Amen“ yra žodis, turintis gilias religines šaknis, reiškiantis tikėjimo patvirtinimą, pritarimą ir pasitikėjimą Dievu. Jis kyla … [Skaityti toliau…]
Įsikūnijimas (lot. incarnatio) krikščionybėje yra viena iš pagrindinių tikėjimo doktrinų, reiškianti, kad Dievas tapo žmogumi Jėzuje Kristuje. Kitaip tariant, Įsikūnijimas apibūdina, kaip antrasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo – Dievo Sūnus arba Logos (Žodis) – tapo kūnu, žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją. Tai įvykis, kuriame Dievas prisiėmė žmogiškąją prigimtį, išsaugodamas savo dieviškumą. Pagrindiniai Įsikūnijimo teologiniai aspektai: Įsikūnijimo reikšmė … [Skaityti toliau…]
Dešimt Satanistinių Taisyklių Žemėje (The Eleven Satanic Rules of the Earth) buvo sukurti Antono LaVey ir išdėstyti jo knygoje „Satanistų Biblija“. Šios taisyklės yra etiniai ir moraliniai principai, kurie padeda satanistams gyventi jų kasdieniniame gyvenime. Jos nėra įsakymų forma, kaip Dekalogas, bet veikiau rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis pasaulyje. 10 pagrindinių satanistinių taisyklių: Šios taisyklės skatina … [Skaityti toliau…]
Dovydo raktas yra simbolinis terminas, aptinkamas Biblijoje, kuris reiškia ypatingą autoritetą ir valdžią, ypač susijusią su prieiga prie Dievo karalystės. Šis terminas pirmą kartą paminėtas Izaijo knygoje 22:22, o vėliau atnaujintas Apreiškimo knygoje 3:7, kur jis aiškiai siejamas su Jėzumi Kristumi. Biblijos kontekstas: „Aš padėsiu Dovydo namų raktą jam ant peties, ir jis atidarys, ir … [Skaityti toliau…]
Purifikatorius yra nedidelis lininis audeklas, naudojamas Romos katalikų liturgijoje, skirtas taurės, patenos ir kunigo pirštų nuvalymui po komunijos. Jis dedamas ant taurės kartu su kitais liturginiais reikmenimis prieš šventąsias mišias ir naudojamas kunigo, kai reikia švelniai nuvalyti indus po to, kai pašventintas vynas (Kristaus kraujas) ir duona (Kristaus kūnas) buvo priimti per komuniją. Purifikatorius yra … [Skaityti toliau…]
Arnotas yra iškilmingas liturginis drabužis, dėvimas Romos katalikų bažnyčios ir kai kurių kitų krikščioniškų tradicijų dvasininkų per mišias ir kitas šventines apeigas. Tai plačiai išsiskleidžiantis apsiaustas, kurio ilgis siekia iki kulnų ir kuris apsupa kunigą, paprastai dėvimas virš albos ir stulos. Arnotas dažniausiai būna dekoruotas kryžiumi, kuris dažnai būna išsiuvinėtas nugaros srityje arba priekyje, priklausomai … [Skaityti toliau…]