Kas yra kas?

Restitucijos ediktas, paskelbtas 1629 metais Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II, buvo vienas svarbiausių dokumentų Trisdešimties metų karo kontekste. Šis dokumentas buvo skirtas atkurti Romos katalikų Bažnyčios kontrolę turtuose ir žemėse, prarastose po 1555 metų, kai buvo pasirašyta Augsburgo taika. Restitucijos ediktas išreiškė imperatoriaus siekį sustiprinti katalikų pozicijas Šventojoje Romos imperijoje, kurios buvo smarkiai susilpnėjusios … [Skaityti toliau…]

Tesalonikų Ediktas buvo išleistas 380 metais Romos imperatoriaus Teodosijaus I, kartu su bendraimperatoriais Gracijanu ir Valentinijonu II. Šis ediktas oficialiai įtvirtino krikščionybę, konkrečiai Nicėjos susirinkime priimtą tikėjimą, kaip vienintelę teisėtą religiją Romos imperijoje. Ediktas padarė krikščionybę valstybės remiama religija ir uždraudė erezijas. Šio dokumento tekstas buvo paskelbtas Tesaloniko mieste, todėl jis žinomas Tesalonikų Edikto vardu. … [Skaityti toliau…]

Versalio ediktas, taip pat žinomas kaip Tolerancijos ediktas, buvo išleistas 1787 metais Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI. Šis dokumentas iš dalies atstatė religinę toleranciją protestantams Prancūzijoje, kurie šimtmečius buvo persekiojami, ypač po 1685 metais išleisto Fontenblo edikto, atšaukusio Nanto edikto garantuotas teises. Versalio ediktas buvo reikšmingas žingsnis žmogaus teisių srityje ir svarbus pokytis religinės tolerancijos istorijoje. … [Skaityti toliau…]

Fontenblo ediktas, dar žinomas kaip Nanto edikto atšaukimas, buvo išleistas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV 1685 metais. Šis ediktas panaikino Nanto edikto (1598) suteiktas religinės tolerancijos ir pilietines teises hugenotams (Prancūzijos protestantams). Fontenblo ediktas žymėjo naują persekiojimų ir diskriminacijos etapą Prancūzijos hugenotų bendruomenei, sukrėtęs šalies religinę ir socialinę situaciją bei palikęs gilų pėdsaką Europos istorijoje. Liudvikas … [Skaityti toliau…]

Nanto ediktas (pranc. Édit de Nantes) buvo istorinis dokumentas, išleistas 1598 metais Prancūzijos karaliaus Henriko IV. Šis ediktas suteikė religinės laisvės ir tolerancijos teisę hugenotams (Prancūzijos protestantams), užbaigdamas trisdešimtmetį religinį karą tarp katalikų ir protestantų Prancūzijoje. Nanto ediktas yra laikomas vienu iš pirmųjų teisinių aktų Europoje, įtvirtinusiu religinę toleranciją ir sukūrusiu precedentą vėlesniems religinių konfliktų … [Skaityti toliau…]

Klarendono konstitucijos (angl. Constitutions of Clarendon) buvo teisės aktų rinkinys, priimtas Anglijoje 1164 metais karaliaus Henriko II valdymo metu. Šių konstitucijų tikslas buvo apibrėžti karaliaus ir Bažnyčios valdžios santykius, ypač dvasininkų teisinės atsakomybės klausimais. Klarendono konstitucijos siekė sustiprinti karaliaus valdžią, ribodamos Bažnyčios teises ir autonomiją. Šis dokumentas tapo vienu svarbiausių viduramžių Anglijos istorijoje ir išprovokavo … [Skaityti toliau…]

Sionistai – tai judėjimo dalyviai, siekę sukurti ir palaikyti žydų nacionalinę valstybę, pirmiausia Izraelio žemėje, dar vadinamoje Sionu, kuri istoriškai ir religiniu požiūriu laikoma žydų tautos gimtine. Sionizmas, kaip organizuotas politinis judėjimas, kilo XIX amžiaus pabaigoje Europoje, kaip atsakas į antisemitizmą ir siekis sugrąžinti žydų tautą į savo istorinį kraštą. Sionizmo šaknys yra religinės ir … [Skaityti toliau…]

Hugenotai buvo protestantų bendruomenė, susiformavusi XVI amžiaus Prancūzijoje kaip atsakas į Katalikų Bažnyčios mokymą ir praktiką. Šis terminas dažniausiai buvo taikomas kalvinistams – Jono Kalvino idėjų pasekėjams. Hugenotai vaidino svarbų vaidmenį Reformacijos laikotarpiu, skatindami religinę, socialinę ir politinę kaitą. Tačiau jų tikėjimas ir veikla sukėlė didžiulį pasipriešinimą iš katalikų pusės, o tai lėmė ilgalaikius religinius … [Skaityti toliau…]

Konfesija yra teologinis ir religinis terminas, turintis kelias reikšmes, priklausomai nuo konteksto. Pagrindinė šio žodžio reikšmė yra susijusi su tikėjimo išpažinimu arba tam tikra religine kryptimi, apibrėžiančia tikinčiųjų įsitikinimus, mokymą ir praktiką. Šis terminas dažniausiai naudojamas krikščionybės kontekste, bet gali būti taikomas ir kitoms religijoms. Pirma reikšmė susijusi su tikėjimo išpažinimu, kai konfesija reiškia tam … [Skaityti toliau…]

Kazimiero teisynas yra vienas iš svarbiausių teisės dokumentų Lietuvos istorijoje, kuris atspindi viduramžių Lietuvos teisės sistemos raidą ir krikščionybės poveikį visuomenei bei valstybei. Šį teisyną 1468 metais išleido Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV Jogailaitis. Jo pagrindinis tikslas buvo reguliuoti teisinius santykius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įtvirtinant teisingumo, tvarkos ir moralės principus. Tai buvo pirmasis dokumentas, apėmęs … [Skaityti toliau…]