Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
„Anathema“ – graikiškas terminas, kuris Šventajame Rašte ir krikščioniškoje tradicijoje įgauna įvairias reikšmes, tačiau visada išreiškia atskyrimą ar atmetimą. Laiške galatams apaštalas Paulius vartoja šį žodį, norėdamas pabrėžti ypatingą rimtumą: „Nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią Gerąją Naujieną, negu esame jums paskelbę, tebūnie prakeiktas (anathema)“ (Gal 1,8). Šis įspėjimas … [Skaityti toliau…]
Euangelizētai – graikiškas žodis, reiškiantis „skelbti Gerąją Naujieną“ arba „evangelizuoti“. Šis terminas yra glaudžiai susijęs su krikščionybės esmės sklaida ir Dievo žodžio perdavimu pasauliui. Apaštalas Paulius savo laiškuose pabrėžia, kad Geroji Naujiena nėra tik informacija ar žinia. Tai kvietimas į naują gyvenimą, į dvasinį atgimimą ir Dievo pažinimą. Laiške galatams Paulius rašo: „Nors ir mes … [Skaityti toliau…]
Traditiones, minimos antrame Tesalonikiečiams laiške, yra terminas, turintis gilią reikšmę tiek krikščioniškoje doktrinoje, tiek platesniame tikėjimo kontekste. Lotyniškai šis žodis reiškia „tradicijas“ arba „tai, kas perduodama“. Tai nurodo paveldą, kuris nėra materialus, o dvasinis, idėjinis, kultūrinis ir religinis. Šventajame Rašte jis įgauna ypatingą reikšmę, nes susijęs su tiesų, mokymo ir tikėjimo paveldo išlaikymu bei perdavimu … [Skaityti toliau…]
Graikiškas terminas gnōmē, reiškiantis „protas“, „nuomonė“ ar „požiūris“, teologinėje literatūroje dažnai vartojamas kalbant apie Dievo protą ar valią. Tai reiškia ne tik Dievo mąstymo esmę, bet ir Jo veikimą, pagrįstą išmintimi, gailestingumu ir amžinu planu. Dievo protas nėra suvokiamas kaip grynai intelektinė galia – jis apima visą dieviškąją prigimtį, Jo meilę ir rūpestį kūrinija. Šventajame … [Skaityti toliau…]
Sinergija, sinergeia (gr. συνέργεια) reiškia „bendradarbiavimą“ arba „veikimą kartu“. Šis terminas turi gilią teologinę reikšmę ir dažnai vartojamas apibūdinti Dievo ir žmogaus bendrą veikimą išgelbėjimo kelyje. Krikščioniškoje tradicijoje sinergeia pabrėžia, kad žmogaus išgelbėjimas yra ne tik Dievo veiksmas ar žmogaus pastangų rezultatas, bet dviejų valių – dieviškos ir žmogiškos – sąveika, kurios vaisius yra dvasinė … [Skaityti toliau…]
„Dievybės sėkla“ yra metafora, naudojama įvairiuose religiniuose tekstuose ir teologinėse apmąstymuose, siekiant apibūdinti dieviškumo buvimą žmogaus širdyje. Tai suvokiama kaip Dievo dovanota pradinė dvasinė gyvybė, kviečianti žmogų į pilnatvę ir amžiną bendrystę su Kūrėju. Ši idėja pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gimsta su galimybe siekti šventumo, tobulumo ir bendrystės su Dievu, tačiau, kaip ir sėkla gamtoje, … [Skaityti toliau…]
Novicijus yra asmuo, kuris pradeda savo kelią vienuolystėje, siekdamas geriau pažinti Dievo pašaukimą ir pasirengti visą gyvenimą skirti tarnystei Jam. Šis laikotarpis, vadinamas noviciatu, yra esminis procesas tiems, kurie siekia įstoti į vienuolinę bendruomenę ir pilnai įsipareigoti evangeliniam gyvenimui pagal pasirinktą regulą. Tai yra laikas, kai naujai priimtas bendruomenės narys mokosi vienuolinio gyvenimo taisyklių, įsipareigoja … [Skaityti toliau…]
Fariziejai buvo viena reikšmingiausių judaizmo grupių, veikusių Antrojo šventyklos laikotarpiu, maždaug nuo II a. pr. Kr. iki Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kr. Jų įtaka judaizmo raidai ir vieta istorijoje neabejotinai yra reikšminga. Fariziejai laikėsi griežtų religinių principų, kuriuos rėmė tiek Rašto, tiek žodinės tradicijos laikymasis, o jų siekis išsaugoti tikėjimo grynumą dažnai buvo … [Skaityti toliau…]
Decijaus persekiojimai yra įvykis ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, atskleidžiantis pirmųjų krikščionių tikėjimo tvirtumą ir tuo pačiu bažnytinės bendruomenės iššūkius. Šie persekiojimai vyko valdant Romos imperatoriui Decijui, kuris siekė atkurti tradicinius romėniškus dievų garbinimo papročius. Tai buvo pirmas kartas, kai Romos imperija organizuotai ir sistemingai ėmėsi veiksmų prieš krikščionis. Decijus tapo imperatoriumi 249 metais. Jo valdymo metu … [Skaityti toliau…]
Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) yra Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, reglamentuojantis jos vidinę tvarką, sakramentus, hierarchiją, drausmę ir tikinčiųjų teises bei pareigas. Tai yra pagrindinis teisės šaltinis, kuriuo vadovaujasi tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai, siekdami išlaikyti tvarką Bažnyčioje ir užtikrinti jos veikimą pagal dieviškus ir žmogiškus principus. Kanonų teisės kodeksas egzistuoja jau nuo seniausių … [Skaityti toliau…]