Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Vidinio susitaikymo praktika Yom Kippur (Atpirkimo dieną) yra viena iš svarbiausių žydų tikėjimo dalių, kai tikintieji siekia dvasinio apsivalymo per atgailą ir nuodėmių atleidimą. Yom Kippur yra švenčiama dešimtąją Tishrei mėnesio dieną ir yra kulminacija dešimties atgailos dienų laikotarpio, kuris prasideda Rosh Hashanah – žydų Naujaisiais metais. Per Yom Kippur vyksta intensyvi malda, pasninkas ir … [Skaityti toliau…]
Šv. Benedikto regula – tai vienas svarbiausių viduramžių vienuolinio gyvenimo vadovų, kurį VI amžiuje parašė šv. Benediktas Nursietis. Šis dokumentas tapo pagrindu vienuoliniam gyvenimui ir padarė didelę įtaką ne tik Benediktinų ordino vienuolynams, bet ir visai Vakarų krikščionių vienuolinei tradicijai. Regula apibūdina kasdienį vienuolio gyvenimą, jo įsipareigojimus, maldų laikus, bendruomeninę tvarką, taip pat dvasines vertybes … [Skaityti toliau…]
Geroji naujiena, arba Evangelija, yra centrinė krikščionybės žinia, skelbianti apie Jėzaus Kristaus atėjimą į pasaulį, Jo mirtį ir prisikėlimą bei išganymą, kurį Jis suteikia žmonijai. Geroji naujiena reiškia Dievo meilės, malonės ir atleidimo pasiūlymą visiems žmonėms, kurie tiki Jėzumi Kristumi kaip Dievo Sūnumi ir priima Jo auką už savo nuodėmes. Evangelija, kuri tiesiogiai reiškia „gerąją … [Skaityti toliau…]
Sekvencija yra liturginis himnas, giedamas arba skaitomas per katalikų Mišias tam tikromis iškilmingomis progomis, dažniausiai prieš Evangelijos skaitymą. Šis terminas kilęs iš lotynų kalbos „sequentia“, kuris reiškia „sekimas“ arba „tęsinys“. Iš pradžių sekvencija buvo susijusi su gregorioniškojo giedojimo tradicija ir buvo įtraukta į šventąsias giesmes kaip pratęsimas arba išplėstas šventinių psalmių motyvas. Viduramžiais sekvencijos tapo … [Skaityti toliau…]
Mirdgardas, dar žinomas kaip Midgardas (skand. Midgaror), yra svarbi sąvoka germanų mitologijoje, ypač skandinavų kultūroje. Tai žemė, kurioje gyvena žmonės, ir ji laikoma viena iš devynių pasaulių, kurie sudaro mitologinę visatą. Mirdgardas, kaip centrinė žmonių buveinė, yra tarp dviejų pagrindinių jėgų: šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Šis pasaulis yra sujungtas su … [Skaityti toliau…]
„Tohu bohu“ yra hebrajiškas posakis, naudojamas Biblijoje apibūdinti pirmykštį chaosą ir tuštumą prieš pasaulio sukūrimą. Šis posakis randamas Pradžios knygoje 1:2, kurioje sakoma: „Žemė buvo be pavidalo ir tuščia (hebrajiškai: „tohu va bohu“), tamsa dengė gelmes, ir Dievo dvasia sklandė virš vandenų.“ Hebrajų kalboje „tohu“ reiškia „beformė, tuščia, chaotiška“, o „bohu“ reiškia „dykuma, tuštuma“. Kartu … [Skaityti toliau…]
Didysis nusivylimas yra terminas, apibūdinantis 1844 m. įvykį, kai Viljamo Miulerio pasekėjai laukė antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo, kuris, kaip jie tikėjo, turėjo įvykti tų metų spalio 22 d. Šis laukimas kilo iš Miulerio, buvusio baptistų pamokslininko, intensyvaus Biblijos pranašysčių tyrimo, ypač Danieliaus knygos. Miuleris manė, kad pagal pranašystes pasaulio pabaiga ir Kristaus sugrįžimas įvyks 1844 … [Skaityti toliau…]
Pentateuchas yra pirmosios penkios Biblijos Senojo Testamento knygos, kurios sudaro pagrindinę žydų Toros dalį. Šios penkios knygos yra: Knygos laikomos pamatinėmis ne tik žydų tikėjimui, bet ir krikščioniškajai tradicijai. „Pentateuchas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „penta“ (penki) ir „teuchos“ (ritinys ar knyga), todėl terminas reiškia „penkias knygas“ arba „penkis ritinius“.
Ego išnykimas (fanā) yra sufizmo sąvoka, kuri apibūdina dvasinį procesą, kurio metu asmuo patiria visišką savo ego ir asmeninių troškimų sunaikinimą, kad galėtų susivienyti su Dievu. Sufizme ego išnykimas reiškia, kad individas atsisako savo individualumo, egoizmo ir prisirišimo prie pasaulietinių dalykų, siekdamas patirti tiesioginę vienybę su Dievu (Alachu). Fanā reiškia, kad žmogus pasiekia būseną, kurioje … [Skaityti toliau…]
Sufizmas yra mistinė islamo tradicija, kurios tikslas – artimas ir tiesioginis ryšys su Dievu (Alachu) per vidinę dvasinę kelionę. Sufizmas pabrėžia vidinį islamo aspektą, kuriame svarbiausia yra asmeninė patirtis ir dvasinis santykis su Dievu, siekiant išsilaisvinimo nuo ego ir pasaulio prisirišimų. Sufizmo praktikai vadinami sufijais, ir jie siekia pasiekti Dievą per meilę, atgailą, asketizmą, maldą … [Skaityti toliau…]