Adranas, senovės dievas, garbintas Sicilijoje, buvo svarbi figūra tiek vietinėse religijose, tiek mitologijoje. Adranas buvo susijęs su ugnimi, vulkanais ir apsaugos aspektais, kurie buvo labai svarbūs Sicilijos regionui, kur ugnikalniai, tokie kaip Etna, turėjo didelę įtaką tiek gamtai, tiek žmonių gyvenimui. Adranas: Sicilijos Vulkano Dievas Adranas, dar žinomas kaip Adranus, buvo garbinamas kaip vulkaninis dievas, … [Skaityti toliau…]
Adefagija, kaip apsirijimo deivė senovės mitologijoje, simbolizavo valgymo ir gausumo aspektus, ypatingai pabrėždama perteklinį, nenuslopintą apetito ir maisto troškimo aspektą. Nors šis dievas ar deivė gali būti mažai žinoma ir dažnai neturi plačiai pripažintos kultūrinės ar religinės reikšmės, jos rolė mitologijoje galėjo atspindėti svarbias temas, susijusias su žmonių elgesiu, kūnu ir malonumais. Adefagijos vardas kilęs … [Skaityti toliau…]
Adikija, senovės graikų mitologijoje žinoma kaip neteisybės deivė, atstovavo vienai iš labiausiai neigiamų dievybių panteone, kurios funkcija buvo simbolizuoti ir įsikūnyti socialinėje ir moralinėje neteisybėje. Jos vardas kilęs iš graikų žodžio „adikía“, reiškiančio neteisybę, nesąžiningumą ar neteisėtą elgesį. Adikija buvo siejama su įvairiais neteisingumo ir neteisėtumo aspektais, kuriuos žmonės patyrė savo kasdieniame gyvenime. Jei kitų … [Skaityti toliau…]
Acheloja, senovės graikų mitologijoje mėnulio dievybė, buvo viena iš daugelio mitologinių būtybių, kurios svarba ir poveikis istorijos eigoje dažnai buvo užgožtas galingesnių dievybių. Jos vaidmuo nėra taip plačiai žinomas ar reikšmingas kaip kitų graikų dievų, tačiau ji turėjo savo ypatingą vietą mėnulio kultūroje, simbolizuodama mistinį ir paslaptingą dangaus kūną. Acheloja dažnai siejama su natūraliais gamtos … [Skaityti toliau…]
Švenčiausioji Trejybė yra viena iš pagrindinių krikščionių tikėjimo dogmų, kuri teigia, kad vienas Dievas egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Dievas Šventoji Dvasia. Nors tai trys skirtingos asmenybės, jie visi sudaro vieną esybę – vieną ir tą patį Dievą. Ši sąvoka yra unikali krikščionybei ir pabrėžia, kad Dievas yra vieningas, tačiau … [Skaityti toliau…]
Šventoji Dvasia krikščionių tikėjime yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, kartu su Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi). Šventoji Dvasia laikoma dieviškuoju veiksmu pasaulyje, kuris apreiškia Dievo valią, teikia dvasinę jėgą ir yra tiesioginė Dievo buvimo išraiška. Ji yra Dievas, veikiantis tikinčiųjų gyvenimuose, stiprinantis, guodžiantis, suteikiantis išmintį ir tikėjimą. Krikščioniškoje teologijoje Šventoji Dvasia laikoma kaip … [Skaityti toliau…]
Jėzus Kristus krikščionių tikėjime yra Dievo Sūnus ir viena iš trijų Švenčiausiosios Trejybės asmenybių. Jis yra centrinė krikščioniškojo tikėjimo figūra, laikomas Dievo įsikūnijimu – Dievu, tapusiu žmogumi, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės. Jėzus atėjo į žemę kaip Išganytojas ir Mokytojas, skelbdamas Dievo karalystės artėjimą, kviesdamas žmones atgailauti ir sekti Dievo keliu. Jėzus gimė Betliejuje, jo … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas yra vienas iš trijų asmenų, sudarančių Švenčiausiąją Trejybę krikščionių tikėjime. Jis laikomas visa ko pradžia ir kūrėju, kuris valdo visą visatą. Krikščioniškoje tradicijoje Dievas Tėvas yra apibūdinamas kaip mylintis, teisingas ir visagalis. Jis yra Dievybės pirmasis asmuo ir dažnai vaizduojamas kaip tas, kuris suteikia gyvenimą, vadovauja savo kūrinijai ir rūpinasi visais savo kūriniais. … [Skaityti toliau…]
Heskihija – tai ramybės deivė, kuri, nors nėra plačiai žinoma, gali būti laikoma simboline figūra, įkūnijančia vidinę ir išorinę ramybę. Jos vardas greičiausiai kilęs iš graikų kalbos žodžio „hesychia“, kuris reiškia ramybę, tylą ir vidinį susikaupimą. Heskihija kaip ramybės deivė galėtų būti siejama su ramybės bei harmonijos užtikrinimu žmogaus gyvenime. Ji galėtų globoti tuos, kurie … [Skaityti toliau…]
Žvėrinė (dar žinoma kaip Žvorūna ar Žvorūnė) – senovės lietuvių medžioklės ir žvėrių deivė, kurios vardas randamas įvairiuose šaltiniuose, įskaitant Malalos kronikos intarpą bei Ipatijaus metraštį. Žvėrinė buvo medžiotojų globėja, susijusi su mišku ir laukiniais žvėrimis, ir tikėtina, kad ji atitiko vėlesnę deivę Medeiną. XIII–XVI a. lietuvių panteone Žvėrinė buvo laikoma miško ir medžioklės dievų … [Skaityti toliau…]