Pirmoji bažnyčia Rumšiškėse pastatyta XV a. pradžioje, vėlesnė – 1573 m. Lietuvos kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1637 m. bažnyčiai dovanojo 8 valakus žemės, pievų. 1677 m. minima šiaudais dengta medinė bažnyčia, statyta po 1660 m. klebono Aleksandro Giedraičio rūpesčiu. Ji 1707 ir 1721 m. gerokai remontuota. 1774 m. parapijai priklausė 25 kaimai (iš jų 8 … [Skaityti toliau…]
Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis 1759 m. pastatė koplyčią. Ji nuolatinio kunigo neturėjo. 1766 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1778 m. įkurta parapija. 1802 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Parapijai paskirti 3 valakai žemės. 1812 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. 1829–1834 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1889 m. norėta padidinti, valdžia neleido. Kunigas M. Juodišius su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]
Būsimai bažnyčiai 1930 m. Donatas Malinauskas dovanojo Paulinavos ūkio žemę ir kitur esančius ūkinius pastatus. Vytauto Didžiojo metų proga būsimą parapiją nutarta pavadinti Vytautava. Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino rūpesčiu 1939 m. iš atvežto kluono ir kitų ūkinių pastatų surenčiama bažnyčia, įkuriama parapija. 1940 m. nupirktas gyvenamasis namas ir pastatoma klebonija. Kunigas Juozapas Rakickas (1908–1946) 1945 m. … [Skaityti toliau…]
1784 m. minima Raguvėlės koplyčia. Į ją pamaldų laikyti atvykdavo vienuoliai bernardinai iš Troškūnų. Raguvėlės dvaro savininkas Jurgis Komaras 1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Mykolas Komaras 1902 m. jai skyrė 16 dešimtinių žemės, bet kunigo neišlaikė. 1924 m. įsteigta parapija. 1930 m. išdažytas bažnyčios vidus.
1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, … [Skaityti toliau…]
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia. 1832 m. Rusijos valdžia vienuolyną uždarė. Jam iki tol … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1560 m. kapinėse. Jai 1570 m. skirti Ivaškevičių (vėliau Pudziškės) ir Šadžiūnų kaimai (14 valakų). 1570 m. minima parapinė mokykla. 1652 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1760 m. – kita. Jai 1774 m. pristatyti 2 bokštai. 1870 m. bažnyčia uždaryta (1874 m. nugriauta), pastatyta laikina. 1886 m. sudegė ir vėl pastatyta … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji koplyčia pastatyta 1523 m. (ją iki 1597 m. pasisavino evangelikai reformatai). 1622 m. bažnyčiai paskirtas 31 valakas žemės. 1700 m. per miestelio gaisrą bažnyčia ir visi klebonijos pastatai sudegė. Tais pačiais metais pastatyta nauja. 1801 m. gerokai remontuota. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Trauleinių kaimas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1838 m. … [Skaityti toliau…]
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.
Žvingių bažnyčia minima 1588 m. Ji XVI a. pabaigoje kunigo neturėjo. 1606 m. bažnyčiai paskirtas Bikavėnų kaimas, įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1802 m.). Per miestelio gaisrą 1775 m. bažnyčia sudegė. 1778 m. atstatyta. Žvingių klebonas Pranas Butkevičius už draudžiamos lietuvių spaudos platinimą 1871 m. ištremtas į Tobolsko guberniją (į Lietuvą grįžo 1881 m.). 1880 m. … [Skaityti toliau…]