Ignotas Dubavičius ir Steponas Dubavičius 1621–1627 m. pastatė iš Liublino atvykusiems karmelitams vienuolyną. 1627 m. suręsta medinė bažnyčia. Jos vietoje Stepono Paco lėšomis 1633–1650 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Manoma, kad ją projektavo ir statė architektas Ulrichas Hozijus, pagrindinį fasadą projektavo Konstantinas Tenkala. 1654 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1760 m. sudegė. Po gaisro sumūrytas … [Skaityti toliau…]
Papilio bažnyčia minima 1553 m. Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1719 m. svarstė bylą dėl kalvinų pasisavintos katalikų bažnyčios. Teismas nustatė, kad Papilio katalikų bažnyčia dar minima 1665 m., o 1690 m. atimta evangelikų reformatų. 1758 m. įsteigta parapija. Kunigo Simono Jakštavičiaus rūpesčiu 1764 m. medinė bažnyčia perstatyta. Ją 1777 m. apaštalų šv. Petro ir Povilo titulu … [Skaityti toliau…]
Apie 1620 m. Darbėnuose pastatyta koplyčia, XVII a. kunigo neturėjo. Koplyčiai skirti žemės sklypai 1665 ir 1735 m. atimti. 1737 m. vėl duota žemės, paskirtas kunigas. Po 1740 m. įkurta parapija. 1782 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1831 m. per sukilėlių kovas sudegė. Pamaldos laikytos Darbėnų dvaro klėtyje. Pagal Fridricho Gasbeno projektą 1838–1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
1841–1844 m. pastatyta pirmoji mūrinė bažnyčia. Caro valdžia kunigo į Druskininkus skirti nesutiko. Pamaldas laikė Ratnyčios vikaras. Kunigas paskirtas tik 1879 m.; atlyginimas nemokėtas. Pagal architekto Stefano Šilerio projektą 1912–1931 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1921 m. įkurta parapija. Senoji bažnyčia 1931 m. nugriauta. Druskininkuose 1965–1992 m. klebonavęs Konstantinas Gajauskas 1966–1970 m. bažnyčią suremontavo ir … [Skaityti toliau…]
Lomių dvare 1766 m. pastatyta medinė koplyčia. 1830 ir 1850 m. ji perstatyta į bažnyčią. Buvo Batakių parapijos filija. 1934 m. į Lomius paskirtas kunigas Jonas Eičas pastatė kleboniją, praplėtė ir aptvėrė kapines, įsigijo liturginių reikmenų.
Gerdašiai ir kaimyniniai kaimai – Lipliūnai, Krivonys, Norkūnai, Butelizna – nuo seno, apie 100 metų, priklausė Leipalingio parapijai. Žmonėms į bažnyčią tekdavo eiti 16 ir daugiau kilometrų. Jie puoselėjo viltį turėti savo parapiją ir bažnyčią. Kun. B. Vaišnoras rašo, jog 1919m. jie siuntę Seinų vyskupui prašymą, kad čia įkurtų parapiją. Tam jie buvo paskyrę ir … [Skaityti toliau…]
Truikinų kaime 1778 m. kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią. Jai 1797 m. dovanotas valakas žemės. Kaimas pavadintas Aleksandrija (nuo Aleksandro Sapiegos). 1862 m. vyskupas Motiejus Valančius leido statyti naują mūrinę bažnyčią. Ji statyta kunigo Liudviko Ligeikos rūpesčiu. 1864 m. statyba uždrausta; pavyko gauti leidimą užbaigti bažnyčią. Ją 1918 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Ji buvo … [Skaityti toliau…]
Ant dovanotos žemės Sapiegiškio dvare 1578 m. pastatyta Zapyškio bažnyčia. Jos fundatorius – to meto Zapyškio valdytojas, Naugarduko vaivada Povilas Sapiega. Senoji bažnyčia 1666 ir 1698 m. konsekruota (iki tol gerokai remontuota). 1667 m. minima parapinė mokykla. Iki 1794 m. Zapyškis priklausė Žemaičių vyskupijai. XVII a. pradžioje šiaurinėje pastato dalyje pristatyta nedidelė zakristija. 1744 ir … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė Ignas Daujotas. 1896 m. jai pakeisti sienojai. Iki 1933 m. įkurta parapija. 1950 m. klebonas Matusevičius apkaltintas ryšiais su partizanų būriu „Šalna" ir nuteistas. Atlikęs bausmę grįžo į Didkiemį. 1962 m. persekiotas neva už antitarybinę veiklą.
Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino. Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. … [Skaityti toliau…]