Vengerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai 1803 m. Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią; įsteigta parapija. Bažnyčią ir parapiją fundatoriai aprūpino žeme, pinigais. 1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rb). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902–1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti … [Skaityti toliau…]
Išlaužo dvaro rūmai ir 8 ha žemės 1926 m. paskirta kuriamai parapijai. Klebonas Vytautas Gurevičius bažnyčiai statyti rinko lėšas ir pats paaukojo apie 20 000 litų. Panaudojęs mūrinio dvaro rūmų sienas, 1933 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Jis ir vadovavo statybai, ir pats statė. Viename iš buvusio dvaro pastatų įrengė kleboniją, kitame – parapijos salę ir … [Skaityti toliau…]
Stanislovas Beinartas 1649 m. Barstyčius dovanojo Pašiaušės jėzuitų kolegijai. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, Barstyčiai 1775 m. atiteko bajorams Jagminams. Tadas Jagminas 1788 m. pastatė bažnyčią, šis fundatorius jai 1789 m. skyrė margą žemės, 1790 m. – 1200 rublių. 1814 m. bažnyčia atnaujinta, 1844 m. – perstatyta ir padidinta. 1870 m. Vilniaus generalgubernatorius nubaudė vyskupą … [Skaityti toliau…]
Vilkaviškio klebonas Juozapas Zenkovičius savo Vilkabalių dvaro laukuose 1859 m. pastatė mūrinę giminės laidojimo koplyčią. Prie jos 1920 m. įkurta parapija pavadinta Alksnine. Pirmojo jos klebono Leono Seniūno rūpesčiu pastatyti klebonijos trobesiai. Klebonas Povilas Jakulevičius po 1938 m. prie koplyčios pastatė bažnyčią (archit. A. Kudoko projektas). Ją po Antrojo pasaulinio karo suremontavo klebonas Bronius Antanaitis.
Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis leido 1825 m. Dirvėnų dvare Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta ir fundatoriaus garbei pavadinta Juozapavu; buvo Raudėnų parapijos filija.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1794 m., antroji – 1843 m. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskuotas K. Stanevičiaus Kaunatavos dvaras. Kadangi kunigą išlaikė dvaras, tai nelikus jo nuo 1866 m. bažnyčia neveikė. Bažnyčios liturginius reikmenis perėmė Luokės klebonas ir perdavė Ubiškės bažnyčiai. Atkeldinti rusai 1871 m. prašė bažnyčią perduoti stačiatikiams. Kauno gubernatorius nesutiko ir 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Eržvilkas iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. 1528 m. pastatyta bažnyčia. Ją XVI a. antrojoje pusėje pasisavino evangelikai reformatai. Vyskupo Merkelio Giedraičio iniciatyva 1585 m. pastatyta nauja. Nuo to laiko iki XVIII a. vadinta Pašaltuonio bažnyčia. Ji po 1752 m. perstatyta. Bažnyčiai 1847 m. sudegus, šventoriuje pastatyta laikina. 1853 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, … [Skaityti toliau…]
Papilio bažnyčia minima 1553 m. Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1719 m. svarstė bylą dėl kalvinų pasisavintos katalikų bažnyčios. Teismas nustatė, kad Papilio katalikų bažnyčia dar minima 1665 m., o 1690 m. atimta evangelikų reformatų. 1758 m. įsteigta parapija. Kunigo Simono Jakštavičiaus rūpesčiu 1764 m. medinė bažnyčia perstatyta. Ją 1777 m. apaštalų šv. Petro ir Povilo titulu … [Skaityti toliau…]