Bažnyčios

Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia stovi Kalveliuose. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių (sekmadieniais) kalbomis.

Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnyčia. Maskvos kariuomenė 1655 m. bažnyčią sudegino. Ji iki 1674 m. atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m. sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija. Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu … [Skaityti toliau…]

Varsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupo Kaltinėnų dvarui. Apie 1570 m. Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. 1720 m. pastatyta bažnyčia, 1817 m. atnaujinta, buvo Kaltinėnų parapijos filija. Kurį laiką nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmą nuolatinį filialistą kunigą Povilą Žabą (palaidotas šventoriuje, žmonės jį laikė šventuoju ir meldėsi prie jo kapo). Kauno gubernatorius 1908 … [Skaityti toliau…]

Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]

1387 m. pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje bažnyčia, įsteigta parapija. Bažnyčiai turtų paskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Privilegijai dingus, ji patvirtinta 1525 m. Nemenčinės bažnyčia XVI a. viduryje buvo gana turtinga. Jai priklausiusioje žemėje buvo 81 valstiečių sodyba. Maskvos kariuomenė bažnyčią 1655 m. sunaikino, iki 1680 m. atstatyta. Per Šiaurės karą (iki 1706 m.) bažnyčia sudeginta. … [Skaityti toliau…]

Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią 1590 m. fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. 1789 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė neoromaninio stiliaus raudonų plytų bažnyčia pastatyta 1887–1890 m. Bažnyčioje išliko jos statytojo kunigo senjoro Martyno Kumsto, mirusio 1895 m., memorialinė lenta.

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iš Punios, Simno ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). … [Skaityti toliau…]

Dvarininkas Vincas Pereščakas 1829 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Po 1905 m. kunigai atvykdavo pamaldų laikyti kas antrą ar trečią sekmadienį. 1934 m. paskirtas nuolatinis kunigas Martynas Venclova. Jis suremontavo bažnyčią, pastatė parapijos salę, sutvarkė ūkinius trobesius, vargonus. Nuo 1938 m. kuratu dirbęs Leonardas Barkauskas (1870–1952) 1950 m. buvo suimtas ir dingo be žinios. … [Skaityti toliau…]

Šančių kapinių koplyčioje XIX a. pab. – XX a. pradžioje pamaldas laikydavo Kauno kunigai. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Buvęs karinis sandėlis 1919 m. pertvarkytas į bažnyčią. Šančių parapija greitai plėtėsi, todėl kunigo Mamerto Lumbės rūpesčiu 1938 m. pastatyta ir pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia (pagal paprastintą archit. Algirdo Šalkauskio projektą). Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono … [Skaityti toliau…]