1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo … [Skaityti toliau…]
Punios seniūnui Aleksandrui Korvinui Gosievskiui 1623 m. leista statyti bažnyčią. Jai skirti 8 valakai žemės. 1674 m. minima neseniai pastatyta bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1699 m. (1719–1728 m. įrašų nėra, manoma, kad dėl maro epidemijos). Apie 1744 m. pastatyta nauja medinė. Neprižiūrima, apgriuvusi bažnyčia 1837 m. uždaryta, vėliau ir nugriauta. Pramezio dvaro savininkas Protas … [Skaityti toliau…]
Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 … [Skaityti toliau…]
Leipalingio dvaras 1508 m. paskirtas stačiatikiui Jonui Sapiegai. Jis pastatė cerkvę. Apie 1570 m. ji sudegė, buvo atstatyta. Minima dar 1616 m. Vėliau sunyko. Povilo Sapiegos (mirusio 1570 m.) sūnūs perėjo į katalikybę ir iki 1611 m. pastatė bažnyčią. 1611 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Gal apie 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. minima … [Skaityti toliau…]
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo. 1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į … [Skaityti toliau…]
Dokumentuose minima 1773 m. remontuota Vadaktėlių koplyčia. Manoma, jog jos fundatorius buvo Kuršo kunigaikštis Petras Bironas. Centrinis bažnyčios altorius padarytas 1773-1880 metais. Vadaktėlių dvaro savininkai Izabelė ir Ivonas Kopanskiai koplyčią 1880 m. suremontavo. Ją 1881 m. gegužės 17 d. konsekravo pavyskupis Aleksandras Beresnevičius. Izabelė Kopanskienė bažnyčiai dovanojo 8,5 dešimtinės žemės, skyrė 160 rb per metus, … [Skaityti toliau…]
Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pašventinta 2005 m. kovo 19 d. per Šv. Juozapo atlaidus.
Beržoro kaimo dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių kunigai. 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes. 1865 m. caro valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 … [Skaityti toliau…]
Prie Vadžgirio dvaro 1676 m. pastatyta koplyčia. Juozapas Vaitkevičius 1790 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Viduklės parapijos filija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Kunigas Jurgis Beniusevičius 1850 m. bažnyčią padidino. 1903–1905 m. bažnyčia gerokai remontuota, įsigyti varpai. 1905 m. įsteigta parapija. Klebono Juozapo Dargužo rūpesčiu 1907 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius suprojektavo mūrinę … [Skaityti toliau…]