Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus. 1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]
Miroslavo parapija įkurta 1719 m. Jai skirti 8 kaimai. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. Antanas ir Teresė Važinskai 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią, įkūrė marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rb pašalpą) ir vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Daugailių bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tada pradėtos rašyti metrikų knygos). 1744 m. bažnyčia buvo Dusetų filija (pastatyta piliakalnyje). Ją aptarnavo vienuolis pranciškonas. Bažnyčia 1766 m. atstatyta. Į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. 1852 m. pastatyta nauja. Dusetų klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu 1883 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (miško medžiagos paaukojo Adomas Kviklys). … [Skaityti toliau…]
Buivydžiai 1673–1782 m. priklausė Mikališkių reguliariesiems atgailos kanauninkams. Vienuoliai čia pasistatė koplyčią ir joje laikė pamaldas. Nuo 1744 m. rašytos krikšto metrikų knygos. 1787 m. minima sena medinė, kiauru stogu, supuvusiais sienojais bažnyčia. Vilniaus maršalka Stanislovas Mykolas Radžiševskis apie 1790 m. pastatė medinę aštuoniakampę bažnyčią; įsteigta parapija. 1827 m. visi Buivydžių parapijos gyventojai kalbėjo lietuviškai, … [Skaityti toliau…]
1748 m. pastatyta koplyčia. Ji 1783 m. perstatyta. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, Daugėliškio parapijos filija.
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alionių gyvenvietėje, 10 km į rytus nuo Širvintų, 4,5 km į pietus nuo Šešuolėlių. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega 1697 m. jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. … [Skaityti toliau…]
1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1430 m. Kernavės dvaro valdytoja Ona Kareivaitė-Mačkuvienė 1496 m. ją apdovanojo ir įsteigė altariją. 1508 m. bažnyčiai dar skyrė turtų. Per reformaciją netoli bažnyčios buvo pastatyta arijonų sektos koplyčia. Kurį laiką arijonai buvo užėmę ir bažnyčios beneficiją. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo … [Skaityti toliau…]