Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Abraomas Voina tarp 1631 ir 1641 m. Šešuolių dvaro Zibalų palivarką dovanojo Šešuolių bažnyčiai. Zibaluose 1744 m. klebonas Kitkevičius pastatė koplyčią, kuri apie 1774 m. tapo filija. Parapija įkurta 1920 m. klebono Kazimiero Lajausko (g. 1892 m., lenkų nužudytas 1921 m.) rūpesčiu. Klebonas Bronius Bulika (1923–1988) 1950 m. nuteistas 10 m. ir ištremtas.
Šėtos savininkas Bagdonas Petkevičius su Steponu Kuncevičiumi 1499 m. pastatė bažnyčią, dovanojo jai beneficiją. XVI a. pabaigoje bažnyčia perduota evangelikams reformatams. Šėtos klebonas, Vilniaus kanauninkas Motiejus Ancuta 1680 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčiai sudegus, 1772–1782 m. pastatyta nauja mūrinė. Ji 1805 m. gegužės 17 d. per miestelio gaisrą … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1569 m., ji 1593 m. sudegė, 1609 m. pastatyta nauja medinė. Bažnyčiai dovanotas Visdžiaugų kaimas. 1609 m. įsteigta, 1782 m. atkurta parapinė mokykla. 1703 m. pastatyta kita bažnyčia, 1843 m. sudegė. 1845 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1902 m. ji padidinta, iš šonų pristatytos 2 koplyčios. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]
Į Kėdainius nuo 1703 m. pradėjo važinėti Kauno jėzuitai. Apie 1747 m. pastatytas jėzuitų misijos namas ir bažnyčia. Ji po 1773 m. sunyko. Kėdainiuose 1704 m. paskirtas sklypas karmelitų bažnyčiai ir vienuolynui, kurie pastatomi iki 1709 m. Vienuolynui priklausė Daukšų kaimas. 1713 m. įkurta parapija. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Parapijai 1820 m. priklausė Kėdainių … [Skaityti toliau…]
1531 m. minima Kražių altarija Vaiguvoje, 1599 m. – Vaiguvos altarista. 1719 m. pastatyta bažnyčia. 1776 m. įkurta parapija. 1803-1804 m. pastatyta nauja, dvibokštė Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia su varpine ant stulpų. Jos statybą parėmė Žemaičių vyskupas St. J. Giedraitis. Iki šių dienų išliko liaudies meistro M. Butvilos statyta originali varpinė. 1804 m. Įsteigta … [Skaityti toliau…]
Lauko Soda iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. Varnių kanauninkai 1787 m. pastatė medinę bažnyčią. 1889 m. pastatyta dabartinė medinė. Iki 1936 m. ji buvo Žarėnų parapijos filija. Lauko Sodoje nuo 1965 m. klebonavo Juozapas Gasiūnas (1901–1989), 1941–1944 m. išgelbėjęs keletą žydų šeimų.
Tirkšlių bažnyčiai 1612 m. dovanota žemės. 1616 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza paragino Tirkšlių seniūną E. Fitingą pastatyti bažnyčią. 1750 m. įsteigta parapinė mokykla. 1766 m. pastatyta nauja bažnyčia. Tirkšlių klebonas Petras Lukauskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Tobolską, nuo 1871 m. gyveno Kazanėje. 1936 m. liepos 1 d. bažnyčia sudegė. 1937-1939 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, … [Skaityti toliau…]
Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas 1790 m. pastatė koplyčią. Kitas savininkas Antanas Rimkevičius 1840 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Ją 1860 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1880 m. pastatyta nauja klebonija. 1926 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės. Kunigo Petro Ulecko rūpesčiu 1936 m. išdažytas bažnyčios vidus.