Kaime 1724 m. buvo koplyčia. 1838 m. Rosochackis kapinėse pastatė akmenų mūro koplyčią. Joje kartais buvo laikomos pamaldos. Babriškėse 1942 m. apsigyveno vienuolis marijonas kunigas Juozas Rakickas. Jis prie koplyčios pristatė medinę zakristiją, pastatė kuklią kleboniją. 1944 m. sudegus Varėnos I bažnyčiai, parapija perkelta į Babriškes. Suremontuota koplyčia tapo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje palaidoti Nepriklausomybės karo … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1650 metais. XVIII a. perstatytas ir kiek pasikeitęs buvusios bažnyčios pastatas yra vertingas respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Bažnyčią surentė latvių meistrai tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Interjeras įrengtas po 1713 m. Folkerzambų lėšomis. Pastate nuo 1963 m. veikia liaudies skulptūros muziejus, vėliau tapęs bažnytinio meno muziejumi. Pamaldos vyksta kartą … [Skaityti toliau…]
Apie 1684 m. kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1752 m. įsteigta parapija. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje. 1792 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Joniškėlio dvaro dvarininko Ignoto Karpio rūpesčiu 1790–1792 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Prie buvusios senosios bažnyčios pastatyta klebonija. Vikaras Stanislovas Parkovskis 1803 m. pastatė 5 registrų vargonus. Jie 1828 m. klebono Kibaro … [Skaityti toliau…]
Iki 1440 m. Zigmantas Kęstutaitis Rukainius paskyrė Vilniaus arkidiakonui (vyskupo padėjėjui). Vilniaus vyskupas Paulius Algimantas Alšėniškis Rukainiuose 1538 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkūrė parapiją. Bažnyčia žemės valdų neturėjo, kleboną išlaikė arkidiakonas. Parapija minima ir 1744 m. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sudegino bažnyčią ir keboniją. 1818–1823 m. bažnyčia atstatyta. … [Skaityti toliau…]
Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.
Manoma, kad koplyčia Salose jau buvo iki 1775 m. 1781 m. vienas grafų Morikonių pastatė bažnyčią (ar koplyčią). 1792 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, sena, dengta šiaudais, turėjo du altorius. Šventorius aptvertas statinių tvora (pamatai mūriniai). 1867 m. pristatytos dvi zakristijos, suremontuoti vargonai, pakabinti varpai. Pagal architekto Georgo Vernerio … [Skaityti toliau…]
Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Dauglaukyje.
Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia stovi Kolainiuose, antroji Užvenčio bažnyčia. Konsekruota 1997 m. spalio 12 d.
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]