Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Dotnuvoje pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m. Kitą, medinę, 1699 – 1701 m. pastatė Mlečkai. Vladas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė (Žemaičių seniūno duktė) 1701 m. įsteigė bernardinų vienuolyną. Jų sūnus Juozapas 1727 m. vienuolynui skyrė 3 valakus ir 4 margus žemės, 10 000 auksinų. Vienuoliai 1768 m. pastatė mūrinį vienuolyną, 1773–1810 m. – … [Skaityti toliau…]

Lenkimų Šv. Onos bažnyčia

1680 m. pastatyta koplyčia. Vilniaus vaivada 1717 m. dovanojo valaką žemės. Metrikų knygos rašytos nuo 1704 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1752 m. 1780 m. įsteigta parapinė mokykla (nuo 1915 m. – valdinė). 1780–1816 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Lenkimų altarista Juozapas Kukevičius apkaltintas 1831 m. sukilimo rėmimu ir metams uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną. 1844 m. … [Skaityti toliau…]

Tryškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Biržų bažnyčia minima 1510 m. Apie 1515 m. vyskupas Albertas Radvila tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią. 1553 m. minima Biržų parapija. XVI a. pabaigoje parapija panaikinta: pirmoji bažnyčia sunyko, antroji, pradėjus statyti pilį, apie 1586 m. nugriauta. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė 1692 m. įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, … [Skaityti toliau…]

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1501 ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. klebonui leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų. 1655 m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. … [Skaityti toliau…]

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia

Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone. 1805 m. Čekiškės klebonas dėl šio kaimo ribų bylinėjosi su Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. … [Skaityti toliau…]

Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta. Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939, palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 … [Skaityti toliau…]

Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia

Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pabaigoje priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. … [Skaityti toliau…]

Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

Apie 1726 m. Gaureliuose pastatyta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. – koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. – aštuoniakampė koplyčia. Metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1815 m. Filialistas Konstantinas Piesliakas 1863 m. ištremtas į Sibirą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. … [Skaityti toliau…]

Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II bažnyčia

Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1917 m. vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Kunigas Antanas Kudirka iš prasiskolinusio dvaro apie 1918 m. nupirko bažnyčią ir kitus trobesius. 1919 m. įkurta parapija. 1944 m. bažnyčios sienoje pramuštos skylės, ji … [Skaityti toliau…]