Pirmoji koplyčia Kruopiuose pastatyta apie 1780 m. 1784 m. įsikūrė Dievo apvaizdos brolija. 1785 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Šalia koplyčios 1786 m. pastatyta medinė bažnyčia. Iki 1800 m. kunigą išlaikė Kruopių dvaras. 1803 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Kruopių klebonas Jonas Levanavičius po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]
1934 m. Petrašiūnuose įsikūrė kapucinai. Jie pagal architekto Nikolajaus Mačiulskio projektą 1934 m. pastatė mūrinę bažnyčią (rūpinosi kun. Vincas Mieleška). Ją 1936 m. konsekravo arkivyskupas Antonio Arata. Bažnyčios rūsyje įrengta kino salė (buvo rodomi religiniai filmai). Kapucinai leido religinį „Lurdo“ žurnalą.
Aleksote ir Marvos dvare 1782 m. minimos koplyčios. Kauno klebonas pavasariais į Aleksoto koplyčią pasiųsdavo kunigą. Kunigas Juozas Vailokaitis dovanojo bažnyčiai sklypą ir 2 ha žemės, o kun. Juozas Vyšniauskas 1921 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią.
Iki 1595 m. Upytėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Ji sunyko po 1665 m., mirus paskutiniam Čičinskų giminės palikuoniui. Upytės katalikų koplyčiai 1742 m. paskelbti atlaidai. Nuo 1849 m. rašytos metrikų knygos. Klebonas Felicijonas Bytautas su parapijiečiais 1878 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1895 m. įsigyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. 1927 m. stogas apdengtas skarda. 1937 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią 1786 m. pastatė Kristina Kačanauskienė; įkurta parapija. XVIII a. Nemajūnuose veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje senoji bažnyčia buvo suirusi. 1858 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio atsisakyta, 1862 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1863 m. areštuotas klebonas Pranas Kazlauskas. Jam 1864 m. atimtas dvasininko titulas, išsiųstas į katorgą. Išmūrijus 1,5 … [Skaityti toliau…]
Dotnuvoje pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m. Kitą, medinę, 1699 – 1701 m. pastatė Mlečkai. Vladas Bžostovskis ir jo žmona Konstancija Mlečkaitė (Žemaičių seniūno duktė) 1701 m. įsteigė bernardinų vienuolyną. Jų sūnus Juozapas 1727 m. vienuolynui skyrė 3 valakus ir 4 margus žemės, 10 000 auksinų. Vienuoliai 1768 m. pastatė mūrinį vienuolyną, 1773–1810 m. – … [Skaityti toliau…]
1680 m. pastatyta koplyčia. Vilniaus vaivada 1717 m. dovanojo valaką žemės. Metrikų knygos rašytos nuo 1704 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1752 m. 1780 m. įsteigta parapinė mokykla (nuo 1915 m. – valdinė). 1780–1816 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Lenkimų altarista Juozapas Kukevičius apkaltintas 1831 m. sukilimo rėmimu ir metams uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną. 1844 m. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]
Rudiškiuose 1671 m. pastatyta pirmoji koplyčia. Vėlesnė medinė koplyčia pastatyta 1770 m. Jai popiežius Pijus VI 1786 m. rugsėjo 6 d. bule paskelbė šv. Pilypo ir Jokūbo atlaidus. 1836 m. paskirtas kunigas. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Parapijiečių lėšomis 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1922 m. Rudiškiuose įkurta pavasarininkų kuopa.
Pradėta statyti 1993 m.