Bikuškio dvare (2,5 km į šiaurę nuo Sudeikių) XVIII a. antrojoje pusėje buvo koplyčia, kurioje 1782 m. leista laikyti pamaldas. 1788 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1800 m. koplyčia sudegė. 1721–1791 m. B. Prušinsko lėšomis pastatyta Sudeikių bažnyčia. Sudeikiuose 1806 m. pastatyta laikina bažnyčia. Jai dovanoti 2 valakai žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]
1909 m. Rusijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data yra ne tiksli. Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 … [Skaityti toliau…]
Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. 1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas … [Skaityti toliau…]
Medininkuose 1391 m. įkurta parapija ir pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Kurį laiką (išskyrus 1528–1540 m.) parapiją valdė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Apie XVII-XVIII a. bažnyčios perstatymus duomenų nėra. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1812 m. apiplėšta, vienuolynas, biblioteka ir archyvas sudegė. 1831 m. bažnyčiai priklausė Slabadkos kaimas. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji be caro valdžios leidimo pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigė pirmasis jos klebonas Simonas Garmus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį … [Skaityti toliau…]
Apie 1765 m. pastatyta Degenių kaimo koplyčia. 1783 m. Jurgis Gadonas kitoje vietoje, šalia kaimo, pastatė bažnyčią. Vietovę imta vadinti Gadūnavu. 1817 m. įsteigta parapija. Dar 1870 m. klebonas Vismontas, klebonavęs čia 30 metų, planavo statyti naują bažnyčią ir paskyrė 7000 rublių. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1901 m. kunigo Baltramiejaus Baltrėno rūpesčiu.
Manoma, kad mūrinė bažnyčia pastatyta iš lietuvių pilies XV a. pirmojoje pusėje. Minima 1518 m. Apie XVI a. vidurį perduota protestantams. 1600 m. iškelta bažnyčios grąžinimo byla. Po ilgo bylinėjimosi 1627 m. sutartimi bažnyčia perduota katalikams. Konsekruota 1662 m. Bažnyčia 1758 m. rekonstruota, pažeminta, šoninės navos perdengtos skliautais. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Į Pusnę steigti parapijos 1922 m. paskiriamas iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Iš pradžių pamaldos laikytos privačiuose pastatuose. Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir pastatyta Pusnėje. 1924 m. Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas ir 1927 m. … [Skaityti toliau…]
Siesikų klebonijai 1441 m. dovanojama Panoterių žemė ir įpareigojama ten pastatyti koplyčią. 1584 m. ji atiteko evangelikams reformatams. 1700 m. koplyčia sudeginta ir neatstatyta, nors bylinėtasi. Iki 1744 m. pastatyta katalikų koplyčia. XVIII-XIX a. Panoteriai buvo vadinami Koplyčiomis. Kunigas Ignotas Smilgevičius 1863 m. ištremtas į Permės guberniją (1872 m. grįžo į Kuršą). Koplyčia 1864 m. … [Skaityti toliau…]
Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.