Gaidės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Gaidė 1514 m. paskirta Drūkšių klebonijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia, per 1794 m. sukilimą gerokai apgriauta. 1812 m. atnaujinta. 1849 m. Gaidė priskirta prie Žemaičių vyskupijos. 1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1900–1908 m. klebonavęs Juozapas Žiogas (1868–1935) nuo 1905 m. kas antrą sekmadienį pamaldas laikė lietuviškai, parapijiečiai pramoko lietuviškų giesmių. Iškėlus J. Žiogą, lietuviškos … [Skaityti toliau…]

Rumbonių Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia

Rumbonių dvaro savininkas Barnabas Kživkovskis 1741 m. pastatė medinę bažnyčią, 1742 m. įkūrė altariją. 1745 m. įkurta parapija. Varšuvos apeliacinio teismo pirmininkas Simas Vyšniauskas 1795 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1823 m. pamokslai lietuviškai sakyti tik 2 kartus per metus. Po 1863 m. į Rumbonis paskirtas klebonas Augustinas Radzinskas (buvo iki mirties 1895 m.) katekizmo … [Skaityti toliau…]

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Ramygalos pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m. (1500 m. minimas Ramygalos altarista). Iki 1648 m. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai dovanotas Ramygalos dvaras. 1674–1677 m. minima sena, begriūvanti bažnyčia. XVIII a. viduryje bažnyčia sudegė. 1781 m. pastatyta nauja medinė, šiaudais dengta, turėjusi 5 altorius. Pradėjo veikti parapinė mokykla. 1784 m., be jurisdikos miestelyje, … [Skaityti toliau…]

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia

1909 m. Rusijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data yra ne tiksli. Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 … [Skaityti toliau…]

Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. 1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas … [Skaityti toliau…]

Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia

Medininkuose 1391 m. įkurta parapija ir pastatyta viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių. Kurį laiką (išskyrus 1528–1540 m.) parapiją valdė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Apie XVII-XVIII a. bažnyčios perstatymus duomenų nėra. 1788 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji 1812 m. apiplėšta, vienuolynas, biblioteka ir archyvas sudegė. 1831 m. bažnyčiai priklausė Slabadkos kaimas. 1832 m. vienuolynas ir bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Vainute 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1770 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1806 m. priklausė Galnės kaimas (17 valakų). Vainute 1841 m. gyveno 3 kunigai, klebonas gavo 69,3 rb per metus. Per miestelio gaisrą 1853 m. bažnyčia sudegė, 1856 m. pastatyta mažesnė medinė bažnyčia. Ją vyskupas Motiejus Valančius išpeikė, paragino … [Skaityti toliau…]

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai. 1791–1793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]

Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adakave 1793 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. 1804 m. Ariogalos seniūnas Jonas Adakauskas dovanojo bažnyčiai valaką ir 3 margus žemės, 3000 sidabrinių rublių. 1911 m. bažnyčia atnaujinta. Lietuvaičių švietimo draugija (slaptosios vienuolės) 1925 m. įkūrė dvimetę mergaičių žemės ūkio mokyklą. 1932 m. įsigytos medžio drožybos Kryžiaus kelio stotys, darytos Italijoje. … [Skaityti toliau…]

Stalgėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Stalgo kaimo ūkininkai Petras ir Petronėlė Stoniai būsimai bažnyčiai dovanojo savo ūkį su pastatais ir 15 ha žemės. Plungės klebono Povilo Pūkio rūpesčiu pagal inžinieriaus Kačanausko projektą 1918 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Medieną dovanojo M. Oginskienė. 1918 m. lapkričio 23 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Vietovę, kurioje pastatyta bažnyčia, nutarta vadinti Stalgėnais. 1921 … [Skaityti toliau…]