Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas savo Smalvų pastatytai bažnyčiai 1598 m. paskyrė Jurgiškių sklypą, Bagdoniškės ir Pieviškės kaimus. 1600 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Jiems atiduota ir bažnyčia. Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis 1674 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. 1750 m. įkurta parapija. 1766 m. bažnyčia perstatyta. 1804 … [Skaityti toliau…]

Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčia

Plutiškėse 1791 m. pastatyta koplyčia. Ji 1801 m. tapo Prienų parapijos filija. Klebonas Simonas Mackevičius 1839 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1841 m. konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis. Po 1863 m. Plutiškių administratoriumi buvo kunigas Motiejus Brundza (1824–1870), spaudos draudimo laikais populiaraus „Lementoriaus" (išspausdintas 1859 m.) autorius; palaidotas Plutiškių kapinėse. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]

Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią 1726 m. pastatė Čartoriskiai. Jai pasenus, 1789–1790 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Andrioniškyje apsigyveno kunigas. Jam 1796 m. leista teikti sakramentus. Bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija. 1911 m. parengtas mūrinio grūdų sandėlio pritaikymo bažnyčiai projektas. Pagal inžinieriaus Prano Markūno (1873–1964) projektą ir jo lėšomis 1933–1935 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Buvusi medinė bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Burbiškio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Iš JAV 1932 m. grįžęs kunigas Pranciškus Zabiela (1876–1936) nusipirko Burbiškio dvaro rūmus (pastatyti 1857 m.). Suremontuoti rūmai 1933 m. pertvarkyti į bažnyčią. Įsteigta parapija. Klebonas P. Zabiela pastatė ūkinius trobesius. Klebonas Antanas Riauba pastatė 5 × 8,8 m presbiteriją, išdažė bažnyčią, nupirko fisharmoniją, bažnytinių reikmenų. Klebonas Ignas Šiaučiūnas 1941 m. suremontavo bažnyčią. Vlado Čižausko … [Skaityti toliau…]

Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

1796 m. minima nauja Kazliškio koplyčia, kuri XIX a. antrojoje pusėje sugriuvo. Kazliškio apylinkių gyventojai 1901 m. prašė konsistorijos leidimo pasistatyti koplyčią. Konsistorija neleido statyti, kol nebus pastatyta Žiobiškio bažnyčia. Kazliškio dvaro savininkė A. Brazauskienė gavo Vidaus reikalų ministerijos leidimą koplyčiai statyti ir padovanojo sklypą. 1910 m. pabaigoje pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. pabaigoje paskirtas … [Skaityti toliau…]

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia

1566 m. pastatyta bažnyčia. Jai skirtas Nebūtkaimio kaimas su 6 valakais žemės. 1570 m. įsteigta parapinė mokykla. 1658 m. bažnyčią apiplėšė Prūsijos kareiviai. Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas 1723 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1736 m. įkurta jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1777 m. atkurta parapinė mokykla. 1829 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Klebonas Augustinas … [Skaityti toliau…]

Kretkampio Šv. diakono Stepono bažnyčia

Kretkampio dvaro savininkas Steponas Vaizbūnas 1866 m. pastatė mūrinę koplyčią savo šeimos nariams laidoti. Kunigas Romanas Zaremba 1908 m. ją suremontavo, pristatė medinę zakristiją. Iki 1918 m. kunigas Sabas pastatė erdvesnę medinę koplyčią ir joje laikė pamaldas. Kretkampyje 1940–1941 m. gyveno arkivyskupas Pranciškus Karevičius, vėliau prelatas Jonas Naujokas. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia veikia bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Kauno Šv. Dvasios bažnyčia

1989 m. kovo 16 d. buvo užregistruota Kauno miesto Šilainių katalikų religinė bendruomenė ir gautas Ministrų Tarybos leidimas naujos bažnyčios statybai. Ruošiantis jos statybai Vilijampolės Šv.Juozapo parapijos klebono monsinjoro Liongino Vaičiulionio rūpesčiu buvo pastatyta parapijos salė, kurioje šiuo metu yra įrengta laikina koplyčia. 1994 m. rugpjūčio 3 d. kardinolo Vincento Sladkevičiaus dekretu leista pašventinti laikiną … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia

Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia – stovi Vilniuje, Senamiestyje, Savičiaus g. Vienintelis Lietuvoje vienabokštis vėlyvojo baroko kulto pastatas ir paskutinis Vilniaus baroko paminklas. Priklausė vienuoliams augustinams. Šiuo metu neveikianti, viena labiausiai apleistų bažnyčių Vilniaus mieste.

Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia

Manoma, kad bažnyčia Varniuose pastatyta apie 1414–1416 m. Ji 1417 m. konsekruota. 1524 m. parapinei bažnyčiai dovanotas Saušilio kaimas. Vėlesnė bažnyčia statyta 1764 m. 1804 m. pakeisti jos sienojai. Varniuose nuo 1803 m. klebonavo poetas Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis (1779–1837). Iškėlus iš Varnių vyskupą, Šv. Aleksandro bažnyčia 1864 m. tapo Senųjų Varnių parapine bažnyčia. Jai priklausė … [Skaityti toliau…]