Grūžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Kunigas Antanas Gelžinis gyvenamajame name įrengė altorių ir 1913 m. laikė pamaldas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Grūžius atvyko kunigas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis. Jo rūpesčiu paremontuotas buvusio Kalneliškių (Didžiųjų Grūžių) dvaro svirnas ir jame laikytos pamaldos. Kunigo Juozapo Mazūro iniciatyva 1921–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (J. Skripkaus projektas). 1928–1932 m. įrengti altoriai. Parapijos administratoriaus kunigo … [Skaityti toliau…]

Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Viržuvėnai (taip iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Janapolė) 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1748 m. pastatyta bažnyčia. Jonas Domininkas Lopacinskis, 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu, Viržuvėnuose pasistatė rūmus ir čia gyveno. 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1774 m. įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės. 1887 m. leista perstatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia

Iki 1842 m. Papilė priklausė Žemaičių vyskupams. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1493 m., nauja – 1791 m. Jai 1806 m. priklausė šie kaimai: Auksūdys, Barystės ir Kalniškiai. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. Papilės klebonas Vincentas Ulinskis po 1863 m. sukilimo ištremtas į Sibirą. Vidaus reikalų ministerija, surinkus pusę sąmatoje numatytų pinigų, 1879 m. leido statyti naują … [Skaityti toliau…]

Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

1503 m. Perlojos bažnyčios apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia, įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882 ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko. 1903 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 … [Skaityti toliau…]

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. 1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį … [Skaityti toliau…]

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Išlikę daug pasakojimų, kodėl būtent šioje vietoje pastatyta Katedra. Legenda sako, kad kartą į Šiaulius atėjo didžiulis jautis ir atsigulęs pailsėti užmigo amžinu miegu. Laikui bėgant, vėjas apnešė jį žemėmis ir taip susidarė aukštumėlė, ant kurios dabar stovi Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas M. Kęsgaila. … [Skaityti toliau…]

Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Bažnyčia įkurta 1995 m. buvusiuose, nebaigtose statyti "Nuklono" kultūros namuose. Šiaulių vyskupija šį pastatą gavo veltui, iš miesto valdžios, bankrutavus "Nuklono" gamyklai. Miesto valdžia, nežinodama, ką daryti su nebaigtu statyti "Nuklono" pastatu, nusprendė bent laikinai juos perduoti bažnyčiai. Tas "laikinumas" užtruko daugiau nei dešimtmetį. Pirmoji bažnyčia – "Nuklono" kultūros namuose 2003 Vienuolika metų, nuo 1995 … [Skaityti toliau…]

Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Manoma, jog pirmoji medinė bažnyčia pastatyta apie 1484 m. Maišiagalos klebono Jurgio Paulavičiaus rūpesčiu. 1503 m. įsteigta parapija. Žygimantas Senasis 1507 m. leido Paberžėje įsteigti smuklę ir jos pajamas skirti bažnyčios išlaikymui. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai. Prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Iki 1676 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1759 m. atstatyta … [Skaityti toliau…]

Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Biliakiemio bažnyčia pastatyta 1940 m. Utenos klebono Jono Asminavičiaus rūpesčiu ir gyventojų lėšomis. Daugiausia aukojo: Teofilė Norkūnaitė (4000 litų), Adelė Jasudytė (4000), Benigna Trinkūnaitė (1500 litų). Nupirktame 6 ha sklype pagal inžinieriaus Prano Indriūno projektą 1937–1940 m. pastatyta bažnyčia (išleista 12 258 litai) ir ūkiniai pastatai. Pirmasis jos klebonas – J. Asminavičius. Nuo 1940 m. … [Skaityti toliau…]

Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Verkių dvaras 1387 m. paskirtas Vilniaus vyskupui. Vilniaus išvadavimui iš Rusijos okupacijos (1655–1661) atminti vyskupas Jurgis Bialozoras iš Verkių dvaro 1662 m. paskyrė 7 valakus žemės bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims. 1669 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, tarp Baltupių, Jeruzalės ir Trinapolio – medinės koplyčios. Įkurdinti dominikonai. 1701 m. įkurta Verkių parapija. Dvarininkų Mykolo Petrausko … [Skaityti toliau…]