Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.
Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji 1716 m. minima kaip Maišiagalos filija. Liudvikas ir Teresė Senickiai Dūkštų palivarką 1743 m. paskyrė Raseinių pijorams. Jie Dūkštas 1768 m. išnuomojo Vilniaus pijorams, kurie jas valdė, bet nuomos nemokėjo. 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia (statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius). Pijorai … [Skaityti toliau…]
Tūbinių dvaro savininkas A. Jacevičius 1822 m. atnaujino buvusią koplyčią, 1824 m. dovanojo valaką žemės, pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Paskirtas kunigas. Bažnyčia buvo Šilalės parapijos filija. 1937 m. įkurta parapija. 1824–1825 metais Tūbinėse įrengtos kalvarijos.
Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Kaune, Eiguliuose.
Dabužiuose 1800 m. buvo medinė, šiaudais dengta koplyčia. Joje 1913 m. pradėtos laikyti gegužinės pamaldos. Vyskupas 1915 m. įsakė Anykščių klebonui koplyčioje laikyti pamaldas kartą per mėnesį. 1916–1920 m. buvo nuolatinis kunigas – Jonas Baltušis. Prie koplyčios jis pristatė zakristiją. Kunigo Mykolo Rusecko rūpesčiu 1922 m. pastatyta klebonija, plytinė, įsteigtos kapinės. Kunigo Igno Bernotavičiaus ir … [Skaityti toliau…]
Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1869 m. uždaryta, 1871 m. paversta stačiatikių cerkve. Katalikai pastatą atgavo tik 1918 m. Bažnyčia 1922 m. suremontuota, 1923 m. įkurta parapija. 1935 m. bažnyčia restauruota. Klebono Aleksandro Liachovičiaus rūpesčiu ir … [Skaityti toliau…]
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutėje. Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Tačiau Šilutė plėtėsi labai intensyviai. Kai buvę kaimai Verdainė, Žibai, Barzdūnai ir Cintjoniškis susijungė susidarė miestas, kuris turėjo 3000 gyventojų. Tada iškilo būtinybė statyti atskirą bažnyčią. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atskirtų nuo … [Skaityti toliau…]
Vilniaus raj Šv. Stepono parapijos klebonas 1813 m. Vaidotų kaime (1 km į pietus nuo Baltosios Vokės, Vokės kairiajame krante) pastatė koplyčią. Hilarijus Lenskis ir Vladimiras Lenskis 1910 m. Baltojoje Vokėje pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1921 m. įkurta Vokės parapija. Nuo 1949 m. klebonavęs garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982), (palaidotas šventoriuje) 1979 m. bažnyčią suremontavo. … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta 1418 m. Jai 1473 m. dovanotos 6 šeimynos, 1492 m. – pusė dešimtinės iš Jiezno dvaro sodybos , leista pasistatyti smuklę. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1694 m. pastatyta nauja. 1702 m. Švedijos kariuomenė sudegino kleboniją ir prieglaudą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Vėlesnė bažnyčia statyta 1780 m. Ji 1818 … [Skaityti toliau…]