Bažnyčios

Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas. 1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. … [Skaityti toliau…]

Šlavantuose 1822 m. pastatyta koplyčia, priklausiusi Veisiejų parapijai. 1880 m. koplyčia išardyta, nuvežta į Šventežerį. Dėl lenkų teroro kunigas Juozas Galeckas iš Kučiūnų pasitraukė ir 1919 m. nupirko Šlavantų dvarą. Jo rūpesčiu 1920 m. įkurta parapija (iš Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų parapijų dalies kaimų). Dvare J. Galeckas įrengė kleboniją, o iš kluono 1921 m. pastatė … [Skaityti toliau…]

Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje pastatyta XVII a. viduryje, tačiau kylant sukilimams ir karams pirmoji dabartinės bažnyčios vieta pasikeitė. Anksčiau bažnyčia stovėjo šalia dabartinės vasaros estrados, J. Tumo-Vaižganto gatvės pradžioje, kur šiuo metu pastatytas bažnyčią menantis paminklas.

1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. Dvarininkas Jonas Vyšniauskas 1623 m. įkūrė altariją. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, pastatyta bažnyčia. 1646 m. minima parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie 1696 m. Iki 1783 m. pastatyta nauja mūrinė dominikonų bažnyčia. 1785–1819 … [Skaityti toliau…]

Telšių vyskupijos pastangomis 1932 m. iš ūkininko S. Žilaičio nupirktas namas ir jame įrengta katalikų koplyčia. Kunigo Juozapo Petkaus rūpesčiu 1934–1935 m. ji remontuota, paaukštinta, įrengta vieta chorui, įsigytas varpas, liturginių daiktų. 1935 m. liepos 28 d. bažnyčia pašventinta.

Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636 ir 1688 m. Tauragės bažnyčia neminima. 1702 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]

Katalikai, norėdami apgauti caro valdžią, 1902–1904 m. pastatė didelius namus, kuriuos pavertė koplyčia – Viekšnių parapijos filija. Vidaus reikalų ministras 1904 m. koplyčią leido įrengti. 1906 m. spalio 31 d. pašventinta beveik dvigubai padidinta bažnyčia. Ji turėjo nuolatinį kunigą. „Saulės“ draugijos skyrius 1907 m. parapijos namuose įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų … [Skaityti toliau…]

Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]

Pabarėje 1920 m. pastatyta bažnyčia. 1925 m. įsteigta parapija. 1934 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1934 m. spalio 24 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.

1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.