1619 m. karaliaus revizoriai netoli Šiupylių, ant kalvos, išrinko vietą bažnyčiai ir skyrė jai Šiupylių kaimą (23 valakus). Fundacija 1623 m. patvirtinta. 1625 m. įsteigta parapija pavadinta Užmušiu. Bažnyčia 1799 m. ir 1846 m. atstatyta. Ji 1842 m. tapo filija. 1915 m. sudegė bažnyčia ir visi klebonijos trobesiai. Apie 1924 m. bažnyčia atstatyta. Ją statė … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Žagarėje pastatyta XV a. Medinis pastatas kelis kartus degė ir vėl buvo atstatytas, kol po 1712 m. gaisro iškilo mūrinė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pastatas renesanso stiliaus, stačiakampės formos, aukštu stogu. Padengta baltu tinku, pagamintu iš vietinio dolomito. Bažnyčia trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Interjeras buvo … [Skaityti toliau…]
Papyvesyje (taip iki XVIII a. pab. buvo vadinama Antašava) Antašavo dvaro savininkas Jackus Antašauskis kapinėse 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Jo rūpesčiu pastatyta mūrinė klebonija (archit. Mykolas Šulcas). Pradėtos naujos bažnyčios statybą sutrukdė 1812 m. karas. Klebono Albino Rubavičiaus iniciatyva 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (buvo Vabalninko filija). 1870 m. – mūrinė varpinė. 1905 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta 1719 m. Apie 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji turėjo vieną altorių, be zakristijos. Šventoriuje stovėjo varpinė. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1818 m. buvo nuolatinis kunigas filialistas Jonas Skapinavičius. Jis pristatė zakristiją. Vidaus reikalų ministras 1849 m. leido Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji pastatyta 1849–1854 … [Skaityti toliau…]
Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis 1714 m. leido Lankeliškių klebonui laikyti pamaldas Keturvalakių koplyčioje. Prie jos 1765 m. leista kurti Šv. Barboros broliją. 1769 m. pradėti švęsti paskelbti atlaidai. 1777 m. įkurta parapija. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Kunigas Andrius Adeika (nuo 1792 m. Keturvalakių klebonas) 1786 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai paskirta … [Skaityti toliau…]
Svėdasų bažnyčia minima 1522 m. Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. Manoma, kad nuo XVI a. vidurio Svėdasuose klebono nebuvo (minimas 1538 m.). Mikalojus Radvila (1549–1616) Svėdasų katalikų bažnyčiai 1574 m. dovanojo Papiškio palivarką ir Medinių (Medginių) kaimą, vėliau pavadintą Kunigiškiais. 1636 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Traupio dvaro savininkai Jurgis Mikalavičius ir Petras Mikalavičius pastatė medinę bažnyčią. Jai išlaikyti dovanojo Divanavos, Kantumiškio ir Kuklėnų kaimo žemes. Vyskupas Albertas Radvila 1515 m. kovo 31 d. ją konsekravo Šv. Mikalojaus titulu, įsteigė parapiją. 1730 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1832 m. bažnyčiai priklausė Maciūnų, Pusbačkių ir Vičiūnų kaimai. … [Skaityti toliau…]
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m. Albertas Gruzdavičius 1512 m. aprūpino altariją. 1581 m. Kelmės klebonu paskirtas B. Kotarskis vėliau perėjo į reformaciją. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. Katalikams 1608 m. bažnyčia grąžinta, 1613 m. … [Skaityti toliau…]
Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus. 1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų … [Skaityti toliau…]
Upynos bažnyčia 1688 m. buvo Šilalės, XVIII a. – Kaltinėnų, nuo 1804 m. – Girdiškės parapijos filija. 1705 m. bažnyčia sudegė, 1706 m. atstatyta, 1834 m. vėl sudegė. 1835–1836 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Jai varpai atvežti iš uždarytos Raseinių karmelitų bažnyčios. 1864 m. areštuotas ir ištremtas Upynos filialistas Antanas Bogušas (mirė 1871 m. Tobolske). … [Skaityti toliau…]