Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia stovi Elektrėnuose.
Ona Eirudavičienė 1478 m. pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė turto. Nauja bažnyčia pastatyta 1789 m. Caro valdžia ją 1868 m. uždarė ir nugriovė. 1925 m. bažnyčia irengta mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 m. Kunigas Karolis Bielinis 1930–1931 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1954–1958 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985), įrengė 3 altorius.
Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, Alvito parapijos dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija. Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė … [Skaityti toliau…]
Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai pastatė bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. XVIII a. buvo parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją projektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau jo … [Skaityti toliau…]
Vilijampolėje po Pirmojo pasaulinio karo prelatas Povilas Januševičius įkūrė (ir šelpė) Vaikelio Jėzaus draugiją našlaičiams globoti ir auklėti. Buvusiose arklidėse įrengė prieglaudą, įsteigė pradžios ir amatų mokyklas, dirbtuves, VIII forte – vaikų su psichikos sutrikimais mokyklą-izoliatorių. 1932 m. pastatyta medinė bažnyčia (statyba daugiausia rūpinosi klebonas Juozapas Dagilis), įkurta parapija. Jai priklausė vaikų prieglauda, vidurinė amatų … [Skaityti toliau…]
1468 m. prie pilies pastatyta medinė bažnyčia, skirta mieste įsikūrusiems vienuoliams bernardinams. 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Tiksliai nežinoma, kada ji baigta, bet 1503 m. jau veikė. Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį. Bažnyčia yra trijų navų, penkių travėjų, 1,4 metrų storio sienos paremtos masyviais kontraforsais. … [Skaityti toliau…]
Bukonių dvaro Dvarininkas Juozapas Hoppenas 1787 m. pastatė medinę bažnyčią. Nauja mūrinė bebokštė bažnyčia pastatyta 1829 m. Ji 1916–1917 m. atnaujinta. Bažnyčia 1832 m. turėjo tik 15 margų žemės.
Pirmoji bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1500 m. Skiemonys 1618 m. dovanoti Videniškių reguliariesiems atgailos kanauninkams. 1677–1832 m. veikė jų vienuolynas. 1677 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai sudegus, pamaldos laikytos laikinoje stoginėje. Skiemonių dvare 1714 m. savininkai Aloyzas Maleckis ir Vincas Maleckis pastatė medinę bažnyčią. Joje buvo 4 altoriai, 10 registrų vargonai. Prie bažnyčios stovėjo … [Skaityti toliau…]
Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis 1652 m. patvirtino Jono Kazimiero Godliausko Kužių koplyčiai paskirtus 36 valakus žemės su žmonėmis. Bažnyčiai 1653 m. dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai. Bažnyčiai sudegus, nauja pastatyta 1775 m. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (Šiaulių parapijos filija). 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]