Bažnyčios

Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, – Telšių vyskupija, Mažeikių dekanatas. Stovi Mažeikių rajono pietuose, Dauginių kaime, Virvytės kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1943 m.

Pagramantyje 1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje įkurta parapija. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Po 1841 m. pakeisti bažnyčios sienojai. XIX a. pastatyta varpinė. Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. 1931 m. pastatyta parapijos salė.

1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas trims Trakų kunigams išlaikyti 1409 m. paskyrė Bezdežo valsčių (Pinsko apylinkėse), o mokyklos prižiūrėtojui paskyrė atlyginimą. Žygimantas Senasis 1524 m. prie Trakų parapinės bažnyčios įsteigė prepozitūrą (valdymas katedros klebono teisėmis). Jai išlaikyti paskirta Eišiškių parapija. XVI a. bažnyčia buvo gotikinė, halinė, bebokštė. Per karą 1655 m. apgriauta. Po 1670 m. suremontuota. … [Skaityti toliau…]

Dvarininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius 1475 m. pastatė pirmą medinę bažnyčią. 1525 m. bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas. 1674 m. Mikalojus Žakas pastatė naują bažnyčią. XVIII a. antrojoje pusėje minima parapinė mokykla. 1847 m. parengtas dabartinės mūrinės bažnyčios projektas (architektas Tomas Tišeckis). 1852 m. projektas patvirtintas, leista statyti bažnyčią. Ji Viktoro Lupeikos, Širvintose klebonavusio … [Skaityti toliau…]

Broliai Matulevičiai paaukojo 27 ha žemės bažnyčiai statyti ir parapijai kurti. Iš Jurbarko, Gaurės, Eržvilko ir Girdžių parapijų dalies kaimų įkurta Vertimų parapija. Klebono Jono Padleskio iniciatyva 1925–1926 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1944 m. spalio 8 d. sudegė parapijos pastatai, bažnyčia ir prieglauda išliko.

Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 … [Skaityti toliau…]

Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]

Marijampolėje XIX a. pabaigoje pastatyta cerkvė Rusijos kareiviams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją pertvarkė į bažnyčią. Ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia (sekmadieniais būdavo Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis – miesto visuomenei). 1940 m. įkurta parapija, jai paskirta miesto pietinė dalis ir keli kaimai į … [Skaityti toliau…]