Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.
Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniuje, stoties rajone. Bažnyčia statyta renesansinė, rekonstruota klasicizmo laikotarpiu. Po tinko sluoksniu atidengta dalinai išlikusi unikali frizų sieninė tapyba. Bažnyčia yra sandėlių kieme, į kurį sudėtinga patekti. Šiuo metu bažnyčios fasadai restauruojami, atkuriami sgrafito fragmentai.
1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios statyba pradėjo rūpintis 1918 m. į šias apylinkes atvykęs kunigas Vaclovas Giedrys. Kunigo Juozo Erčiaus rūpesčiu 1919 m. bažnyčia pradėta statyti Kazėnuose (2 km į pietryčius nuo Vosiūnų). Ten įrengta laikina koplyčia. Kilus nesutarimams su žemės savininku, statyti nustota. Vosiūnų kaimas paskyrė bažnyčiai 5 ha žemės, kurioje kunigas J. Erčius 1921 m. pastatė dabartinę … [Skaityti toliau…]
1941 m. iš Akmenynų pasitraukę raudonarmiečiai paliko didelį baraką. Jį iš Vokietijos administracijos nupirko Jonas Varanka. Kalvarijos klebono Mykolo Krupavičiaus remiami gyventojai iš barako medžiagos pasistatė karkasinę medinę 27 × 12 m bažnyčią (inž. Kazio Garmaus projektas). Joje 1942 m. gegužės 24 d. laikytos pirmosios Šv. Mišios. Pastatyta klebonija, pradėti statyti ūkiniai trobesiai. 1944 m. … [Skaityti toliau…]
Kristupas Gruzdys 1636 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ji 1653 m. atiteko katalikams. Apie 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai 1672 m. dovanoti 2 valakai žemės. Kunigaikštis Radvila ant Gruzdžių piliakalnio (dabar kapinės) 1759 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1806 m. priklausė Šiupylių kaimas. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla (joje 1820 m. … [Skaityti toliau…]
Viešvėnuose 1758 m. pastatyta bažnyčia. 1852 m. pastatyta nauja medinė. 1902 m. sudegė klebonijos trobesiai. Jie 1903–1906 m. atstatyti, taip pat pristatytas priebažnytis, vietoj senos – nauja didesnė zakristija, pastatyta varpinė. 1924 m. įkurta parapija, bažnyčia suremontuota. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Jonas Kauneckas suremontavo varpinę, išdažė bažnyčią. Už tai valdžia jam uždraudė aptarnauti Viešvėnų … [Skaityti toliau…]
Žemaičių kaštelionas Adolfas Lackis 1639 m. Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą; įkurta parapija. Vėlesni Lapių savininkai bažnyčios nerėmė. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija. 1755 m. atimtas ir Masteikių kaimas. 1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Kunigas … [Skaityti toliau…]
Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. Bažnyčia liko Merkinės filija. 1835 m. bažnyčia atnaujinta. 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė. 1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje, Marcinkonyse nuo 1896 m.) pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką … [Skaityti toliau…]