Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys … [Skaityti toliau…]
Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1705 m. 1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.
1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi. Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų … [Skaityti toliau…]
Iki 1636 m. pastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kaimelio (Kidulių) dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737–1739 m. pamaldas laikydavo Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. … [Skaityti toliau…]
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta Biržuose 1874 metais pagal H. Šelio architektūrinį projektą. Neogotikinė.
Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilniuje. Pašventinta 1995 m. gruodžio 8 d. Sovietmečiu čia buvo vad. mažoji baroko salė. Dabar mišios čia laikomos ne tik lietuvių, bet ir lotynų kalba (sekmadieniais 10 val.).
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1714 m. (tais metais Žagarės klebonas prašė Šiaulių ekonomo lentelių Skaistgirio bažnyčios stogui uždengti). Bažnyčia 1819 m. buvo uždaryta, nes galėjo sugriūti. Nauja (dabartinė) bažnyčia iš molio pastatyta 1827 m. (pirmosios pamaldos įvyko 1827 m. rugpjūčio 24 d.). Skaistgirys nuo seno garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Nuo 1836 m. … [Skaityti toliau…]
Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Ąžuolų Būdos kaime, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie Kauno-Marijampolės kelio.
Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 … [Skaityti toliau…]