Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė … [Skaityti toliau…]

Akmenės Šv. Onos bažnyčia

Dirvėnų valsčiaus 1561 m. inventoriuje Akmenė vadinama Dabikine, nurodyti 3 valakai kunigo žemės. Bažnyčiai 1596 m. dovanoti 48 valakai žemės, įsteigta parapinė mokykla. 1705 m. bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Suirusi bažnyčia 1802 m. nugriauta ir 1806 m. pastatyta nauja. Jai priklausė Pakempinių kaimas. Akmenėje nuo 1836 m. klebonavo kalbininkas Kalistas Kasakauskas (apie 1792–1886; palaidotas Akmenės … [Skaityti toliau…]

Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia

Iki 1669 m. pastatyta koplyčia. Ją aptarnavo Kavarsko kunigai. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. 1735 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją aptarnavo vienuoliai. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Iki 1783 m. pastatytas priebažnytis. 1783 m. įsteigta parapija. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Parapija 1849 m. priskirta prie Žemaičių vyskupijos. 1871 m. gautas … [Skaityti toliau…]

Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Bažnyčiai 1609 m. dovanotas Minikaičių (vėliau pavadintas Šunikiais) kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1703 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1795 m. pakeista dalis sienojų. 1825 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1839 m. – kapinių koplyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1937 m. rengtasi statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo klojami pamatai. Bažnyčios šventoriuje yra … [Skaityti toliau…]

Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

Sedos dvare 1781 m. pastatyta koplyčia, kuri 1783 m. paplatinta, paaukštinta, pertvarkyta į bažnyčią, pristatyta varpinė. 1791 m. bažnyčiai paskirti 2 margai žemės. Bažnyčią 1793 m. gegužės 28 d. konsekravo pavyskupis Tadas Juozapas Bukatas. XIX a. pirmojoje pusėje ji buvo mokinių bažnyčia. Po 1863 m. liko be kunigo. Per miestelio gaisrą 1886 m. sudegė kunigui … [Skaityti toliau…]

Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesija iš Linkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. Klovainių klebonas siūlė … [Skaityti toliau…]

Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia

Šaukėnų bažnyčia minima 1497 m. Evangelikų reformatų kunigui 1584 m. dovanoti 6 valakai žemės (evangelikams reformatams priklausė iki XVII a. pradžios). Nauja bažnyčia pastatyta 1632 m., kita – 1763 m. Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1820 m. bažnyčia turėjo valaką žemes. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatyta … [Skaityti toliau…]

Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Liudvikas Godliauskas 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Papilės parapijos filija, garsėjo Šv. Roko atlaidais. Kunigą iš pradžių išlaikė Šiaudinės dvaras. Kalniškių dvaro savininkas 1867 m. bažnyčiai dovanojo 16 dešimtinių žemės. 1901 m. vėtra nugriovė bažnyčios bokštą, 1902 m. atstatytas. 1915 m. vokiečiai išsivežė 2 varpus.

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra

Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais. 1870–1881 m. pastatyta mūrinė dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. … [Skaityti toliau…]