Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Konstantinas Kuncevičius 1643 m. karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarelį, 1676 m. pastatė koplyčią. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. Manoma, kad XVIII a. pradžioje bažnyčia sunaikinta, nes 1714 m. pašventinta neseniai pastatyta. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1832 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, parapiją panaikino. Kalesninkų bažnyčia 1838 m. pervežta į Rodūnią. Gyventojai 1898 … [Skaityti toliau…]

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1616 m. Jai dovanotas Pyragių kaimas, 1631 m. – Plundakų kaimas, vėliau atimtas. 1721 m. ant bažnyčios durų buvo užrašas, kad ji statyta Vilhelmo Tyzenhauzo. Vietoj senosios 1746 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Per miestelio gaisrą bažnyčia 1781 m. sudegė. 1791 m. suręsta nauja bažnyčia. Ji buvo trinavė, turėjo 3 altorius. 1781 … [Skaityti toliau…]

Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kučiūnų kaimas priklausė Beržininkų (dab. Berznykas, lenk. Berżniki) parapijai. Kadangi lenkų tikintieji neleisdavo Beržininko bažnyčioje lietuviškai giedoti ir kėlė riaušes, tai 1907 m. lietuviams įsteigta Kučiūnų parapija. Gauti oficialų valdžios leidimą naujai parapijai įkurti būtų prireikę daug laiko, todėl 1907 m. per du mėnesius pastatyta laikina maldykla – daržinė. Kadangi vyskupijos valdytojas leido „daržinėje" laikyti … [Skaityti toliau…]

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują … [Skaityti toliau…]

Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo 1851 iki 1946 m. Jurbarko evangelikų liuteronų parapiją aptarnavo ir kartu pamaldas šios bendruomenės nariams laikė daugiau negu 20 kunigų ir kantorių iš Tauragės, Šakių, Tilžės, Viešvilės, Smalininkų, Garliavos ir Kretingos. Nuo 1941 m. septynerius metus parapijai vadovavo kunigas J. Gavėnia. Tačiau 1948 m. jis buvo ištremtas į Sibirą. Nuo to laiko prasidėjo ne … [Skaityti toliau…]

Skarulių Šv. Onos bažnyčia

Bajorai Vaclovas Andrejevičius, Grigorijus Andrejevičius, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą. Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Parapijai 1744 m. priklausė Kulvos bažnytkaimis ir 32 kaimai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia

LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. M.K.Pacas nupirko ir kamenduliams dovanojo Dusmenų dvarą. 1667-1674 m. pagal … [Skaityti toliau…]

Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia

Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena 1603 m. paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai, bet Leonas Sapiega iš jų atėmė. 1690 m. Kena paskirta Vilniaus bernardinų vienuolynui. XVII a. pabaigoje pastatyta koplyčia. Priklausė Rukainių parapijai, minima ir 1744 m. Rusijos valdžia koplyčią 1866 m. uždarė. 1920 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1922 m. įkurta parapija.

Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Pirmoji Alantos bažnyčia ar koplyčia pastatyta apie 1504 m. Jokūbas Astikas Alantos bažnyčiai 1534 m. dovanojo Dapkūniškių palivarką su smukle, dešimtinę iš Alantos (Naujasodžio) dvaro ir kitų žemių. Jurgis Astikas 1575 m. vietoj dešimtinės bažnyčiai dovanojo naujų žemių. Per 1656 m. marą visi Alantos kunigai išmirė. Tada bažnytinius reikmenis pasiėmė dvaras. Didysis altorius išvežtas į … [Skaityti toliau…]