Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais … [Skaityti toliau…]

Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]

Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia

XVIII a. reguliarios pamaldos buvo laikomos Trepų dvare (Herenchofe). 1795-1799 m. parapijiečiai pamaldoms rikdavosi Leliškės kaime. Nuo 1800 m. pamaldos buvo laikomos viename dideliame kambaryje Adakavo dvare. 1838 m. parapija pastatė namą kantoriui gyventi ir atvykusiam kunigui apsistoti, pradėjo mokėti reguliarų metinį mokestį kantoriui išlaikyti. 1827 m. pastatyta bažnyčia, 1860 m. parapija įsigijo varpą. 1862 … [Skaityti toliau…]

Akmenio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Generolas Bžostovskis 1759 m. pastatė koplyčią. 1797 m. joje būdavo ketveri atlaidai per metus. 1861 m. koplyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, jos klebonas Juozapas Stasys persikėlė į Akmenį, pastatė kleboniją, padidino koplyčią. 1919 m. įsteigta parapija. Akmuo garsėjo Švč. Jėzaus Širdies (dešimtinės) atlaidais.

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1616 m. Jai dovanotas Pyragių kaimas, 1631 m. – Plundakų kaimas, vėliau atimtas. 1721 m. ant bažnyčios durų buvo užrašas, kad ji statyta Vilhelmo Tyzenhauzo. Vietoj senosios 1746 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Per miestelio gaisrą bažnyčia 1781 m. sudegė. 1791 m. suręsta nauja bažnyčia. Ji buvo trinavė, turėjo 3 altorius. 1781 … [Skaityti toliau…]

Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kučiūnų kaimas priklausė Beržininkų (dab. Berznykas, lenk. Berżniki) parapijai. Kadangi lenkų tikintieji neleisdavo Beržininko bažnyčioje lietuviškai giedoti ir kėlė riaušes, tai 1907 m. lietuviams įsteigta Kučiūnų parapija. Gauti oficialų valdžios leidimą naujai parapijai įkurti būtų prireikę daug laiko, todėl 1907 m. per du mėnesius pastatyta laikina maldykla – daržinė. Kadangi vyskupijos valdytojas leido „daržinėje" laikyti … [Skaityti toliau…]

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują … [Skaityti toliau…]

Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo 1851 iki 1946 m. Jurbarko evangelikų liuteronų parapiją aptarnavo ir kartu pamaldas šios bendruomenės nariams laikė daugiau negu 20 kunigų ir kantorių iš Tauragės, Šakių, Tilžės, Viešvilės, Smalininkų, Garliavos ir Kretingos. Nuo 1941 m. septynerius metus parapijai vadovavo kunigas J. Gavėnia. Tačiau 1948 m. jis buvo ištremtas į Sibirą. Nuo to laiko prasidėjo ne … [Skaityti toliau…]