Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]

Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčia

Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]

Gulbinėnų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima 1413 m.) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą. … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431–1500 m., 1594 m. sudegė. 1609–1616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Mirus bažnyčios statytojui klebonui Petrui Korkonosui, vyskupas Eustachijus Valavičius 1625 m. iš Krokuvos pasikvietė Laterano kanauninkų vienuolius ir jiems paskyrė bažnyčią. Per karą 1655 m. beveik visai sugriauta. Pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą Mykolo Kazimiero … [Skaityti toliau…]

Šalčininkėlių Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmąją bažnyčią iki 1553 m. pastatė Jonas Hlebavičius. Ją 1568 m. pasisavino evangelikai reformatai. 1622 m. bažnyčią pastatė Teodoras Lackis. 1662 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1820 m. bažnyčia buvo paramstyta, apleista, sienos supuvusios, be langų. Turto neturėjo. Mikalojus Manovskis 1834 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Jai valdžia 1866–1878 m. neleido skirti kunigo. 1910 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]

Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Jai 1613 m. dovanoti Eitvilių ir Juodupių kaimai. Ant išmūrytų iki langų bažnyčios sienų 1763 m. pristatyta medinė dalis. Vietoj jos 1859 m. pradėta rengtis pristatyti mūrinę dalį. 1866 m. architektas Dmitrijevas parengė projektą; gautas leidimas. Statyti pradėta 1884 m. Laikina bažnyčia įrengta klebonijoje. Statybai vadovavo šveicaras Lemanas. Įrengta … [Skaityti toliau…]

Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais … [Skaityti toliau…]

Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]