Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino reguliariuosius atgailos kanauninkus. Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas. Prie bažnyčios veikė Šv. Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj Swentaj karunką”. … [Skaityti toliau…]
1992 m. įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta pagal architekto Ričardo Krištapavičiaus ir dailininko A. Skiesgelio projektą.
1933 m. Žaliakalnyje įkurta Šv. Antano Paduviečio parapija, paskirtas klebonas Juozapas Želvys (1899–1985). Senelių prieglaudoje įrengta laikina bažnyčia. Pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą 1936 m. netoli Zoologijos sodo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
Bažnyčia pastatyta apie 1720 m. Basieji karmelitai XVII a. antrojoje pusėje ėmė garsinti Aušros Vartuose buvusį Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Vilniaus miesto magistratas 1668 m. jį perdavė globoti karmelitams ir leido virš vartų pastatyti koplyčią. 1669–1671 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją iš vartų bokšto perkeltas paveikslas. 1706 m. gaisro metu koplyčia išliko nenukentėjusi. 1715 … [Skaityti toliau…]
Žemaičių seniūno sūnus Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Platelių bažnyčiai. Vėliau ji kurį laiką priklausė evangelikams reformatams. 1564, 1598 ir 1654 m. bažnyčia remontuota. 1744 m. klebonas J. Vaitkevičius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Jonas Domininkas Lopacinskis. 1771 ir 1791 m. įsteigtos altarijos. 1804 m. … [Skaityti toliau…]
Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta medinė bažnyčia, Zapyškio parapijos filija. 1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius rado apgriuvusią bažnyčią. Jis gavo leidimą ją remontuoti, bet 1883 m. pastatė naują dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Kunigas Feliksas Martišius 1910 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką – skaityklą, pastatė parapijos salę. … [Skaityti toliau…]
Prie Sasnos kranto esančiuose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji itin buvo reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas. Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą … [Skaityti toliau…]
Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kasakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Ta proga statytojo brolio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kasakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti … [Skaityti toliau…]
Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]